Kodėl į Lietuvą atvykę užsieniečiai toliau nuo Vilniaus dažniausiai nekeliauja?

Bet tegul apie 2022 turizmo metus kalba ne emocijos, o skaičiai, kuriuos teikia Valstybinė duomenų agentūra.

Kelionių į užsienį bumas ir atvykstamojo turizmo koma

Bene geriausiai turizmo verslo „temperatūrą“ rodo turizmo įmonių pardavimo pajamos. Ir čia atsigavimo stebuklus rodo išvykstamojo turizmo verslas. Būtent jo pajamos 2019 m. rezultatus pasiekė dar 2021 m. IV ketvirtį. O 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį šio verslo pajamos pasiekė absoliutų rekordą – jos 2019 m. IV ketvirčio rezultatus viršijo net 89 proc.

Tuo metu atvykstamojo turizmo organizatoriai, kurie į Lietuvą priešpandeminiu laikotarpiu atveždavo iki 40 proc. turistų, ir toliau yra gilioje komoje. Jų pardavimo pajamos niekaip neatsigauna jau trečius metus ir 2022 m. IV ketvirtį buvo 83 proc. žemesnės nei 2019 m. atitinkamą ketvirtį. Taigi atvykstamojo turizmo organizatoriai jau trejus metus gyvena komos būsenoje.

Atrodytų, kad jei kelionių organizatoriai nebeveža turistų į Lietuvą, tai ir apgyvendinimo įstaigų pajamos turėtų būti žymiai mažesnės. Tačiau taip nėra – apgyvendinimo įstaigų pajamos 2019 m. rezultatus pasiekė dar 2022 m. I ketvirtį ir visus 2022 m. išbuvo panašiame lygyje.

Kas galėjo lemti šiuos rezultatus? Galimi du šio fenomeno paaiškinimai. Vienas iš jų – išimtinė pandeminė parama stambiajam išvykstamojo turizmo verslui ir tinkliniams viešbučiams, apie kurią jau rašyta ankstesniuose straipsniuose.

Kita priežastis – pasikeitusi turistų, atvykstančių į viešbučius, struktūra.

Prarastus užsieniečius pakeitė lietuviai ir ukrainiečiai?

Ukrainoje vykstantis karas bene daugiausiai turėjo įtakos atvykstamajam turizmui Lietuvoje.

Lietuvos apgyvendinimo įstaigose beveik nesutiksime rusų, baltarusių, kurie iki pandemijos sudarė didžiąją dalį turistų. Tačiau apgyvendinimo įstaigų pajamos yra įspūdingos, tad gal ir turistų viešbučiams netrūksta?

Ir taip, iš tiesų apgyvendinimo įstaigos 2022 m. sulaukė 5 proc. mažiau turistų nei 2019 m. Ne mažiau svarbus ir kitas rodiklis – nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose. Šis rodiklis rodo, kad apgyvendinimo įstaigose sulaukta 10 proc. mažiau turistų nei 2019 m. Tad galima spėti, kad apgyvendinimo įstaigų pajamų padidėjimą lėmė ne padidėjęs turistų skaičius, o padidėjusios kainos.

Visgi šie skaičiai rodo įspūdingą atsigavimo greitį. Kas jį galėjo lemti? Atsakymas paprastas – lietuvių kelionės. Ir tai aiškiai parodo antrasis paveikslas – štai Lietuvos apgyvendinimo įstaigos liepą sulaukė 45 proc. daugiau lietuvaičių nei 2019 m.

Na, o kaip yra su užsienio turistais?

Tas pats paveikslas rodo, kad užsienio turistai po truputį jau nori vykti į Lietuvą, tačiau... Statistika rodo, kad 2022 m. Lietuvoje kaip turistai gyveno beveik 9 proc. ukrainiečių. Šių asmenų tikrai negalime vadinti turistais. Tad įvertinus šį faktą, Lietuvoje sulaukta net 45 proc. mažiau turistų nei 2019 m. Todėl aukštose tribūnose kalbėti apie užsienio turistų srautų atsigavimą Lietuvoje, švelniai tariant, yra nekorektiška. Tai rodo tiek apgyvendinimo įstaigų rodikliai, tiek kelionių organizatorių, vežančių turistus į Lietuvą, pajamos.

Lietuviai – mes į kurortus, užsieniečiai – mums ir Vilniaus gana

Šie treji sudėtingi turizmui metai galėjo pakeisti turistų įpročius. Ar tai įvyko?

Nors ir buvo teigiama, kad lietuviai pandemijos metu noriai keliauja po regionus, tačiau statistika tai paneigia.

Poreikis keliauti po regionus pandemijos metu sumažėjo ir ypač padidėjo taip peikiamos Palangos populiarumas.

Tuo metu į Lietuvą atvykę užsieniečiai dažniausiai toliau Vilniaus nevyksta. Jie dar retkarčiais aplanko Kauną, Klaipėdą ar Druskininkus. Tačiau jiems visiškai neįdomūs Birštonas ar Anykščiai. Krenta ir Palangos populiarumas.

Galime daryti išvadą, kad Lietuvos kurortai domina tik lietuvius, o užsieniečius domina tik miestų turizmas. Šių papročių nepakeitė ir pandemija. Šias išvadas iš esmės patvirtina ir metinė turistinių srautų dinamika.

Metų tendencijos: džiaugtis ar liūdėti?

Metų turistų srautų tendencijos yra įdomios. Užsieniečių turistų srautai tolygiai auga visomis kryptimis – miestų, SPA ir pliažų kurortų apgyvendinimo įstaigose. Tiesa, jų srautai vis dar nepasiekia 2019 m. rezultatų.

Atskiro aptarimo reikalauja lietuvių kelionių tendencijos. Jos yra gana įdomios – metų pradžioje, iki vasaros vidurio, lietuvių turistų srautai tolygiai ar bent panašų į tolygų augimą rodo visomis kryptimis. Tačiau nuo vasaros vidurio šie srautai pradeda kristi. Tikėtina, kad lietuviai, atsidarius užsienio kurortams, atsisakys kelionių po Lietuvą.

Todėl yra pavojus, kad užsieniečiams vis dar nevykstant į Lietuvą, o lietuviams nebekeliaujant po Lietuvą, apgyvendinimo įstaigos susidurs su turistų trūkumu. Beje, tokios tendencijos pastebimos nagrinėjant preliminarius 2023 m. I ketvirčio rezultatus. Tad ar juodasis scenarijus pasitvirtins, pamatysime jau netrukus.

Atskiro paminėjimo vertas Neringos atvejis. Čia aiškiai matomas turistinių srautų augimas žiemos periodu. Tai yra gana gera žinia – galbūt pavyko Neringoje prailginti turistinį sezoną.

Estai pradeda ir laimi?

Atrodytų, turistų trūkumą dėl karo ir pandemijos turėtų jausti visos Europos šalys. Tačiau Latvijos finansų ir mokesčių konsultantas Jānis Hermanis savo poste socialiniame tinkle „Twitter“ nurodo, kad 2/3 Europos Sąjungos šalių jau sulaukia tiek pat užsienio šalių turistų, kaip ir 2019 m.

Deja, čia Lietuva yra Europos Sąjungos autsaiderė. Ir tai yra suprantama – nepaisant to, kad turizmo verslas iš principo yra smulkusis ir vidutinis verslas, Lietuvoje pinigai buvo ir toliau pumpuojami į stambųjį turizmo verslą. Vietoje to, kad būtų gaivinamas atvykstamasis turizmas, lėšos buvo metamos išvykstamajam turizmui gelbėti. Tad visiškai nenuostabu, kad esame Europos sąjungos autsaideriai.

Tuo metu toje pačioje popandeminėje ir politinėje situacijoje esanti Estija, remiantis šiuo grafiku, turistų srautą jau atgaivino. Ir tai lėmė vienas paprastas sprendimas – parengtas ir jau įgyvendinamas Turizmo strateginis planas, kuriam skirta nemažai lėšų.

Ar galime tikėtis tokio pat plano Lietuvoje? Greičiausiai ne, nes jo nėra kam rengti – Ekonomijos ir inovacijų ministerijai vadovaujanti Laisvės partija šiai dienai ruošiasi kitų metų rinkimams, o turizmas tėra ta sritis, kuri šiai partijai kelia tik galvos skausmą.

Turime konstatuoti, kad atvykstamojo turizmo turistų srautų atgaivinimas bei turizmo verslo atsikėlimas iš komos tėra tik pačio verslo reikalas. Ar tai pavyks? Manau, pamatysime tik 2024 metais, kai skaičiuosime 2023 metų rezultatus. Tad su tuo ir sveikiname kolegos.

P.s. Rengiant šį tekstą pasiekė informacija, kad Ekonomikos ir Inovacijų ministerijoje panaikintas Turizmo Politikos skyrius. Tai tik dar kartą įrodė, kad šios ministerijos vadovybei, skirtingai nuo viešai aukštose tribūnose ministerijos vadovybės skelbiamų gražių lozungų, turizmas yra tik didžiulis kliuvinys, trukdantis siekti „aukštesnių tikslų“.