Kone trisdešimt tūkstančių – daugiau nei gyventojų Alytaus rajone* – tiek žąsų šiomis dienomis nakvoja Žuvinte, praneša Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Pranaitis.
- Pasak gamtininko, dar niekada Žuvinte per visą stebėjimų istoriją nebuvo registruota tiek daug migruojančių vandens paukščių, kaip šiuo metu, žąsų migracijos piko laikotarpiu, kuris įprastai būna spalio pabaigoje.
Iš paukščių stebėjimo bokštelio suskaičiavus visas klegančias, triukšmaujančias ir į visomis kryptimis iš ežero kylančias žąsis, paaiškėjo, jog jų registruota 28 tūkst. 300. Šie paukščiai antrus metus stebina savo gausumu: praėjusiais metais, beveik tuo pačiu metu, Žuvinte suskaičiuota 24 tūkst. 540 į laukus išskrendančias žąsis.
Tokį paukščių kiekį suskaičiuoti reikalauja įgūdimo ir tinkamų sąlygų, o šiomis dienomis giedresnių ar neūkanotų rytų pasitaiko nedažnai. Dar nepatekėjus saulei, Žuvinte išgirsi įvairiausių balsų, bet garsiausiai klega, gagena gausiausios pilkosios žąsys. Be jų, šiemet stebimos ir kitos – baltakaktės, tundrinės ir želmeninės.
Pasak A. Pranaičio, įprastai pirmosios žąsys saulėtekio ežere nelaukia, vos švintant būrys po būrio kyla iš švendrynų į ežero atvirumas, dar kurį laiką plūduriuoja garsiai bendraudamos, kol galiausiai pasigirsta iš ežero kylančių paukščių sparnų švilpesys.
Atskiri žąsų būriai skuba rikiuotis voromis, linijomis ir sklinda visomis kryptimis, kartais gausiau į vieną ar kitą ežero pusę link laukų, kur už kelių kilometrų nuo ežero praleis didžiąją dienos dalį – iki kas nors neišbaidys arba pačios parskris pasnūduriuoti ežere. Aplinkiniuose laukuose migruojančios žąsys turi pakankamai maisto, ypač kai aptinka neužartas, nesulėkščiuotas kukurūzų ražienas, kuriose neretai burbuolių lieka sočiai. Kol neišlupinėja kukurūzų grūdų, žąsims mažai rūpi net šalia pradėję žaliuoti žiemkenčių laukai ar pievos.
Įdomu, kad toks neįprastai didelis žąsų kiekis nesudaro didesnių problemų aplinkiniams ūkininkams. Biosferos rezervatas yra „Natura 2000” teritorija, be kitų rūšių, skirta išsaugoti ir migruojančių žąsų būrius.
Rezervate žąsis medžioti draudžiama. Paukščiai tai, matyt, jaučia, todėl neretai būna gan patiklūs.
Migruojančios žąsys Žuvinto biosferos rezervate – viena pačių įsimintiniausių paukščių grupių, suteikiančių šiai saugomai teritorijai ypatingo išskirtinumo. Ryto valandos šių paukščių stebėtojams yra pačios tinkamiausios.
- Kiek ilgai jų sankaupos užtruks Žuvinte, priklauso ir nuo maisto išteklių, ir nuo orų.
Žąsys stebimos iki lapkričio pabaigos, o neretai – ir gruodžio mėnesį.
Žuvinte tūkstantiniai žąsų būriai stebimi kartais iki devynių mėnesių per metus, išskyrus žiemos mėnesius, vėlyvą pavasarį ir vasaros pirmąją pusę. Pastaraisiais metais žąsys – gausėjanti paukščių grupė visoje Europoje. Šiltėjančios žiemos sudaro geresnes sąlygas peržiemoti, o tinkamos žiemojimo vietos kaskart plečiasi į šiaurę. Platėjantys grūdinių kultūrų laukai, kuriuose žąsys maitinasi, taip pat prisideda prie jų populiacijų augimo.
Kaip mūsų portalui sakė A. Pranaitis, žąsų daugėja visoje Europoje, Žuvintas – ne išimtis.
Gamtininko manymu, greičiausiai, buvo pataikyta suskaičiuoti per patį migracijos piką. Gali būti, kas po savaitės ar daugiau žąsų vėl sumažės.
- Bet kuriuo atveju, rudenį Lietuvoje niekur kitur, kaip čia Žuvinte, tiek daug žąsų neaptiksi.