Išties vykstančios ar labiau imituojamos, tačiau derybos tarp Alytaus miesto ir rajono politikų dėl didesnių mokesčių „kaimiečiams“ Dzūkijos sostinėje veikiančiuose darželiuose ir „nulinukams“ mokyklose, panašu, susitarimais nesibaigs.
Derybas, o taip pat iš dalies jau taikomą skirtingą miesto ir rajono vaikų traktavimą bei apmokestinimą Alytuje turėtų nutraukti teisinis precedentas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija šiandien priėmė nutartį administracinėje byloje, kurioje pagal Vyriausybės atstovo pareiškimą vertintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. patvirtinto „Atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo“ (Aprašas) tam tikrų nuostatų teisėtumas.
Apraše buvo numatyta atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą lengvata, susieta su įstaigą lankančio vaiko tėvų ar vieno iš tėvų deklaruota gyvenamąja vieta Kauno mieste.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atleidimo nuo viso ar dalies atlyginimo už Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse švietimo įstaigose pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ugdomų vaikų išlaikymą mokėjimo lengvata nedera su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu bei Viešojo administravimo įstatymu, bei juose įtvirtintais vaikų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principais.
Nutartyje pabrėžiama, kad ugdymo įstaigą jau lankančio vaiko abiejų tėvų ar vieno iš tėvų, po vaiko priėmimo į tokią įstaigą pasikeitusi deklaruota gyvenamoji vieta nesietina su jokiomis objektyviomis atleidimo nuo atlyginimo už vaikų ugdymą mokėjimo diferenciaciją pateisinančiomis aplinkybėmis.
LVAT skelbia, kad tokio kauniečių apraše įtvirtinto diskriminacinio deklaruotos gyvenamosios vietos kriterijaus, nenustatyto aukštesnės galios teisės akte, nustatymas turi tiesioginės įtakos vaikų, kurių švietimo poreikiai bei prigimtiniai gebėjimai turėtų būti tenkinami ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu, interesams, jų galimybei lankyti atitinkamas ugdymo įstaigas.
Įvertinusi šias byloje nustatytas aplinkybes, nekvestionuojant savivaldybės tarybos savarankiškosios funkcijos organizuoti ikimokyklinį ugdymą, vaikų neformalųjį švietimą bei išimtinės kompetencijos teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba šias funkcijas ginčijamose aprašo normose vykdė pažeisdama lygiateisiškumo ir nediskriminavimo imperatyvus.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog neformalusis švietimas (įskaitant ikimokyklinį bei priešmokyklinį ugdymą) iš dalies yra finansuojamas ir valstybės biudžeto lėšomis, šiuo tikslu skiriamomis konkrečiai savivaldybei, į savivaldybės biudžetą patenka ne tik gyventojų pajamų, bet ir kiti mokesčiai, kurie savaime nėra siejami su jų mokėtojų deklaruota gyvenamąja vieta, todėl ir lengvatos už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą objektyviai negali būti siejamos vien tik su savivaldybės surenkamu jos gyventojų pajamų mokesčiu.
Konstatavusi ginčijamų aprašo nuostatų prieštaravimą aukščiau paminėtiems įstatymams, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat akcentavo, jog vaikų, kaip vienos iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, teisių apsauga yra reglamentuota Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, o vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, užtikrinti visais atvejais turi būti suteikiamas prioritetas.
Susijęstraipsniai
