Vienam didžiausių darbdavių Lietuvoje – prekybos tinklui „Maxima“ – sukanka 31 metai. Beveik nuo gyvavimo pradžios prekybos tinkle dirbantys žmonės mintimis grįžo į 90-uosius – kompiuteriai dar atrodė nepasiekiamas technologinis stebuklas, pirkėjai skaičiuodavo valandas iki akcijų pradžios, o aliejus plastikiniuose buteliuose buvo geidžiamiausia naujovė.
Prieš 29 metus atsirado vieningo standarto parduotuvės – pirmiausiai sostinėje, o paskui verslas plėtėsi į kitus miestus.
90-aisiais kiekvienos naujos parduotuvės „Taupa“ atidarymas prilygo neįtikėtinai šventei. Žmonės čia suvažiuodavo net iš atokių Lietuvos kampelių ir mėgdavo apsipirkti ilgai, kalbėtis tarpusavyje.
Eilės pirkėjams buvo tikra pramoga ir galimybė pabendrauti, o bet kokia nematyta prekė ar nauja akcija sukeldavo ažiotažąs. Aistrų sukeldavo net nauja pakuotė. Pavyzdžiui, aliejus plastikiniuose buteliuose vietoje tada įprastos stiklinės taros. Kai jo atsirado prekyboje, tai prilygo stebuklui – aliejų plastiko buteliuose pirkėjai tiesiog išgraibstydavo ir pirkdavo, kiek galėjo panešti.
Frazė „kiek gali panešti“ primena kadaise per „Maxima“ (buvo ir „Minima“, „Media“) parduotuvių gimtadienius organizuojamas akcijas. Tai būdavo žaidimas, kai per nustatytą laiką pirkėjai galėdavo nemokamai iš parduotuvės išsinešti tiek prekių, kiek paneša – tai buvo bene laukiamiausias metų renginys. Apskritai akcijos ir žaidimai tuomet turėjo ypatingą reikšmę.
Pavyzdžiui, tam tikromis valandomis būdavo galima įsigyti įvairios buitinės technikos, parduotuvės tokių daiktų gaudavo nedaug, dėl televizorių tarp pirkėjų kildavo konfliktai.
Apie kiekvienos tokios akcijos pradžią skelbdavo plakatais, kuriuos keisdavo kas valandą informuodami, kiek dar liko iki akcijos pradžios.