Ne pirmus metus kalbama, kad didžiausia Lietuvos upė Nemunas laivybai, krovinių gabenimui bus pritaikytas ne tik žemupyje, arčiau Baltijos jūros, tačiau ir aukštupyje, kuriam priklauso ir Dzūkija.
Šiuo metu kroviniams pervežti naudojama tik tarptautinio vandens kelio statusą E41 turinti Nemuno atkarpa tarp Kauno ir Klaipėdos. Daugiau nei 200 kilometrų Nemuno atkarpa tarp Kauno ir Klaipėdos yra vienintelė naudojama krovininei upių laivybai, ja per metus pervežama apie 100 tūkst. tonų krovinių, tačiau jų srautas galėtų padidėti net iki šimto kartų. Tam reikia tinkamai pagilinti Nemuno vagą – šiuos darbus planuojama atlikti ne anksčiau kaip 2023 metais.
Pasak specialistų, krovinių gabenimui tinkamos dar bet trys didžiųjų Lietuvos upių atšakos: pirma – Neries atkarpa nuo Kauno iki Jonavos – ji perspektyvi dėl šiame mieste esančios „Achemos“ ir netoliese įsikūrusio Ruklos poligono, antra – Nemuno aukštupys tarp Kauno ir Alytaus įrengus šliuzą per hidroelektrinę, trečias – Nevėžiu nuo Kauno iki Kėdainių.
Minėti vandens keliai yra perspektyvūs, tačiau dėl ankstesnės nepriežiūros ir negautų lėšų nebuvo sutvarkyti fiziškai. Į šias atšakas būtų galima perkelti krovinius nuo kelių ant vandens, tačiau nesant infrastruktūros tai kol kas neįmanoma.
Susisiekimo ministerijoje šiuo metu rengiama ilgalaikė laivybos Nemunu atnaujinimo programa, kuri numato sujungti visą beveik 500 kilometrų upės atkarpą Lietuvoje ir pritaikyti ją turizmui ir krovinių baržoms. Studija rengiama, ją planuojama baigti birželį.
Vidaus vandenų krovininės logistikos srityje Vidaus vandens kelių direkcija numato plėtoti krovinių vežimo veiklą, įtraukiant vis daugiau vidaus vandenų kelių, Nerį, Nevėžį ir Nemuno upę (nuo Kauno hidroelektrinės – per Alytų – iki Druskininkų)).
bus paruostabstudija kaip praplauti pinigus….
jo, jo gyvenviečių kanalizacijai EU skirtos bapkės kišenėse ,o čia išvis info kosmonautams