Paskelbti Knygos meno konkurso nugalėtojai ir laureatai. Leidybinio-poligrafinio atlikimo, apipavidalinimo kokybės bei knygos meninės visumos vertinimui buvo pateikta 118 knygų, išleistų 2020 metais.
Ekspertų praktikų ir knygos meno ekspertų komisijos pagrindinę metų premiją skyrė Agnei Dautartaitei-Krutulei už Natalijos Arlauskaitės knygos „Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine“ dizainą.
Grožinės literatūros ir eseistikos temoje laureate tapo ir iš Alytaus kilusi menininkė Ignė Grikevičiūtė, kuriai su kūrybine bendradarbe Ula Šimulynaite diplomas skirtas už piešinio ir poezijos persipynimą, įtraukiančią formą ir turinį knygoje „Psifiktūros / Psyfictures“.
„Psifiktūros“ – I. Grikevičiūtės kūrybinis projektas, rankomis įrišta ir sunumeruota knyga, kurioje susijungia prozinė poezija ir piešiniai. Knyga pristatoma kaip leidinys, „kuriame aktualizuojamas fikcijos ir realybės santykis, tarpasmeninis bendravimo nestabilumas, piešinys, kaip psichikos pažinimo įrankis“.
„Leidinio pavadinimas yra neologizmas, kurio sandara savyje talpina keletą dimensijų: kalbą, vizualinį atvaizdą ir kūną… Visi šie trys diskursai yra tarpusavyje surišti tam, kad žmogui suteiktų stabilumo pojūtį ir sąmonėje įkurdintų realybės jausmą“, – rašoma „Psifiktūrose“, kurių tekstuose, pasak kūrėjų, girdimi kelių veikėjų balsai, kuriantys simbolines uždarų tikrovių sistemas, o pats leidinys vadinamas „vizualiniu ir literatūriniu rebusu“.
Prie dar vienų knygos meno konkurso laurų prisidėjo ir alytiškis – Vidas Poškus, kuris su kitais sudarytojais parengė Rusnės Šimulynaitės knygą „Vilniaus dailės akademijos magistrai 2020“, jai skirta speciali Vilniaus dailės akademijos premija.
Knygos meno konkursas Lietuvoje rengiamas nuo 1996 metų, premijos ir diplomai nugalėtojams tradiciškai būdavo įteikiami tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, kadangi pastaroji šiemet nevyks, kaip bus pagebti laureatai, paaiškės vėliau.
Ištraukos iš I. Grikevičiūtės kūrybinio projekto „Psifiktūros“:
norėčiau galėti tau pasakyti, ko šiandien nebuvo
bet ne todėl, kad tai neįvyko, o todėl, kad nieko daugiau neįstengčiau ir nieko daugiau nesvarstau
mąstau tik apie tai, ko nebuvo
apie tai, kas neegzistavo iki dabar
tai galvos turinio adaptacija tekstui, kurį norėčiau ištarti
esu kūnas vakuuminėje erdvėje
ši vieta neturi kraštų
masteliai nėra pamatuojami
erdvė nėra manyje, kaip ir nėra už manęs
jos nėra, todėl koordinatės nesuvokiamos
apgraibomis savo paties rankomis bandau siekti atspalvių, kurie sklandžiai kinta
šiandien čia žalsvai mėlyna
tik šia informacija galiu būti užtikrintas
tikriausiai, tik permąstant spalvų kismo zoną, galėčiau tyliai prieiti prie to, nuo ko viskas ir prasidėjo
vadinu tai nuosaikiu dvigubėjimu, nematomai besivartančiu šuoliais
mūsų realybėje tai panašu į vis kitą saulėlydžio formą skirtingose dienose,
į jausmą, kai jis stebintįjį persunkia, pradeda plaukioti kraujyje
šviesos strategija
pasirinkimas būti įrašu, amnezija
bekraštėje erdvėje kūnas virsta tašku
ten nėra horizonto, binarinių polių
pamiršau, kas nutiko
paliekant erdvę ji tirpo sulig kiekvienu žingsniu
viskas, ką pamenu, tai elektros dieglys kažkur buvusio kūno galvos srityje
griūnantis tiltas palieka taškus, jie lydosi, smelkiasi
užmigęs sapnuoju
nuo žemės renku mažus geltonus popierinius lėktuvus
linijos pačios siūlo
ypatingai atliekamos ir išreiškiamos mažiau valdomos rankos
jos dažniau būna nervingos
jis viename piešinyje regėjo daugybę
vaizdų ir neapsisprendimo
eskapizmo tabletė be vandenyno
galimybė save švariai perskrosti
kraujuoti dėl priežasties ir po jos
jis klausėsi per mane ištartų šlapių sakinių
jautė nepažįstamą ir kvailai aprengtą gėdą
jo dingimas susijęs su negebėjimu tranzituoti plačiame telkinyje
jį užtvindydavo įtampa kiekvienos kūno padėties poslinkyje
viskas keisdavosi pernelyg greitai
man atiteko kambarys ir vandens su pačia savimi sudėtis
besiartinančio jo prie durų prisiminimas
prisiminimas girdint nervingą skambutį
delikati paslaptis
nuolatos besišypsanti ir verčianti nusisukti
lapas popieriaus mano rankoje
nusiteikimas žingsniais atsineštam pasakojimui
jo nuotaikos skaitymui
lapas linijoms
ir būsimo jo siužeto kūrimo pretekstui
niekuomet nežinojau
kas jam atsitiks
nežinojau, kad paveikslas buvau aš
nenunykstantis vandeningas nuodo geluonis
cikloninės akimirkos cikliškos
įspraudžia į kampą
pustoniais apibarsto mintis
juoda žemo slėgio sritis verčiasi
lėtame laike bekraštis vanduo srūva į burną
persipildžius tariasi girdinti
nieko nejaučianti
jos pradžios ir pabaigos visuomet buvo nukerpamos
toks buvo ciklas
o pirštuose nenuplaunamai įmirkęs grafitas
į nieką nekreipdami dėmesio
jos darbai nuolatos irdavo
persunkta neblėstamai grįžtančio sūkurio
ji nyko ir kilo kartu
bekraštis vanduo apgaubia kūną
ji įsikibusi skęsta
pažinusi nesusipratimą plūduriuoja
cikloniškose akimirkose užfiksuotas gyvenimas
buvo atšauktas
niekuomet nepamirštamas
kaip spraga primenantis apie save
portrete kita ji niekuomet neturės pabaigos
akimirkoje gyvybė tarp dviejų vandenų