Vyriausybė patvirtino Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korekcijas, kuriomis Punios šilo apsauga didinama 5 kartus išplečiant gamtinio rezervato plotą, o jo unikaliam eglės ir pušies genofondui puoselėti steigiami 2 genetiniai miško draustiniai.
Po penkerius metus užtrukusio Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos koregavimo proceso rastas kompromisinis sprendimas.
Tikimasi, kad nuo 456 ha iki 2,2 tūkst. ha padidėjus Punios šilo gamtiniam rezervatui (prie jo prijungus Punios šilo botaninį zoologinį draustinį), pagerės šio miško ekosistemos apsaugos būklė.
Pasak mokslininkų, saugant miško ekosistemas gamtiniuose rezervatuose svarbiu faktoriumi laikomas jų plotas: dalis miškuose gyvenančių saugomų rūšių gali ilgą laiką išlikti tik didesniuose, kuo mažiau suskaidytuose miško masyvuose.
Nepamiršti ir visuomenės poreikiai – numatoma įrengti Punios šilo pažintinį taką ir lauko informacinę sistemą.
Punios šilas – svarbi „Natura 2000“ teritorijų tinklo dalis. Joje sutinkamos ir saugomos Europos bendrijos svarbos vakarų taigos, plačialapių ir mišrių miškų ir kitos buveinės, retos Europoje rūšys – niūriaspalvis auksavabalis, Manerheimo grybinukas, europinis plačiaausis ir kitos.
Šilo ribų ir tvarkymo planų pakeitimai yra būtinosios jų apsaugos priemonės.
Pušies ir eglės genetinių draustinių bendras plotas Punios šile sudarys apie 292 hektarus.
Genetiniais tyrimais nustatyta išskirtinė ir niekur kitur nerandama šilo pušies genetinė tapatybė. Šios genetinės tapatybės išsaugojimas būtinas tiek miškotyros mokslui, tiek praktinės miškininkystės veiklai.
Vertingos populiacijos pušų sėklos naudojamos ne tik atkuriant genetinio draustinio medynus, bet ir aukštos genetinės vertės sodmenimis, papildant sėklinę bazę kitiems miškams atkurti arba naujiems įveisti.
Naujoji schema numato aiškesnius šio miško apsaugos ir tvarkymo reikalavimus Valstybinių miškų urėdijai ir Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai. Viliamasi, kad būsimasis zonavimas išspręs ir visuomenei, ir miškus prižiūrinčioms institucijoms rūpinčius klausimus, kaip derinti genetinės ir biologinės įvairovės apsaugą.
Be to, pietinėje šio miško masyvo dalyje išskiriamas 160,1 ha Punios šilo kraštovaizdžio draustinis.
PAPILDYTA
„Tai – ilgos kovos už vieną vertingiausių miško masyvų atomazga, bet ne pabaiga,“ – sako Punios šilo išsaugojimo judėjimo iniciatorius ir Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas. Tvirtindama Punios šilo gamtinio
rezervato išplėtimą Vyriausybė protokoliniu nutarimu įpareigojo Aplinkos ministeriją dar labiau padidinti Punios šilo apsaugą ir gamtinio rezervato vientisumą, t.y., inicijuoti papildomą planavimo procesą, kurio metu didesnė apsauga būtų įtvirtinta ir į įsteigtą gamtinį rezervatą nepatenkančiose „skylėse“, kur šiuo metu puoselėjami genetiniai medynai.
Gamtininkas sutinka, kad Punios šilo genetinius išteklius reikia saugoti ir galbūt netgi – visoje rezervato teritorijoje, tačiau tai daryti darnoje su gyvūnų, augalų ir visos sengirės apsauga. Būtent tą atlikti ir pavedė Vyriausybė. Aplinkos ministerija įpareigota parengti studiją, rekomendacijas ir reikalingus teisės aktų pakeitimus, kurių dėka genetinių išteklių ir biologinės įvairovės apsauga būtų tarpusavyje suderinta. Šiuo metu Punios šilo genetinių medynų tvarkymas yra labiau panašus į ūkinių miškų priežiūrą – suariant dirvožemį, kertant pušis
kankorėžių surinkimui, traktoriaus vėžiomis ardant miško paklotę, periodiškai atliekant plynuosius kirtimus ir nesudarant galimybės medžiams pasiekti gamtinės brandos, pomiškui – savaiminio atsikūrimo.
Vyriausybės tvirtinimui šiandien pateiktame projekte numatyta 5 kartus didinti esamą rezervatą, tačiau neįtraukiant beveik 11 % viso Punios šilo teritorijos sudarančių genetinių medynų. Dėl šių medynų įtraukimo į rezervato teritoriją konsultacijų su visuomene metu pasisakė 8 nevyriausybinės organizacijos ir mažiausiai 163 asmenys, Punios šilo rezervato plėtra atnaujinta 2021 metais, kai po visuomenininkams palankaus teismo
sprendimo buvo nutarta rezervatą plėsti. Iki šiol tik nedidelė šilo dalis – 456,94 ha – buvo gamtinis rezervatas. Kita dalis – 2249,39 ha – botaninis-zoologinis draustinis. Rezervato plėtra vyksta būtent pastarojoje teritorijoje, kurioje įsteigti ir minimi genetiniai medynai.