Nuo 2023 m. sausio mėnesio didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, tuo pačiu – ir senatvės, šalpos pensijos bei tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais.
Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų – ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Didėja socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia.
- Dirbančių žmonių su negalia pajamas didins ir ūgtelėjęs neapmokestinamasis pajamų dydis.
Nuo sausio pradžios bazinės socialinės išmokos dydis bus 49 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 147 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 157 eurus.
Nuo kitų metų sausio šalpos pensijų bazė didės iki 184 eurų. Nuo jos priklauso šalpos išmokų dydžiai.
Taip pat didės ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas žmonėms su negalia.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD sieks 1 tūkst. 5 eurus, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD bus 935 eurai.
- Didėja šalpos neįgalumo pensijos:
ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 184 EUR. (nuo 2022 m. birželio buvo 173, nuo 2022 m. sausio – 150 eurų).
Nuo sausio pradžios šalpos pensijų bazė didės iki 184 eurų. Padidinus šį dydį, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės ir šalpos išmokos žmonėms su negalia.
Pavyzdžiui, šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus didėja 24,75 euro.
- Didėja tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia:
TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ – 147 EUR.(nuo 2022 m. birželio buvo 138, nuo 2022 m. sausio – 126 eurai).
Nuo ateinančių metų pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 147 eurų.
Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija didės iki 382,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – kils iki 279,3 euro.
Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė mėnesinė kompensacija didės iki 161,70 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – kils iki 88,20 euro.
Nuo 2023 metų pradžios iki 49 eurų padidinus bazinės socialinės išmokos dydį, žmonėms, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, ir šeimoms, kurios augina vaiką su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kompensacija didės iki 3 tūkst. 136 euro.
Nuo sausio pradžios didinant visas socialinio draudimo pensijas, didės ir netekto darbingumo bei senatvės pensijos žmonėms su negalia.
SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ PADIDĖJIMAS.
Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 510 iki 575 eurų.
Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais.
SENATVĖS PENSIJA NEĮGALIAJAM. Jeigu iki senatvės pensijos amžiaus asmuo gavo po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, sukakęs šį amžių jis gali gauti socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam. Šios pensijos dydį lemia ne tik įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, bet ir netekto darbingumo lygis. Asmeniui gali būti mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.
Jei asmeniui netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki 2018 m. sausio 1 d., senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui mokama arba senatvės pensija, arba tęsiamas ankstesnio netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.
NETEKTO DARBINGUMO PENSIJA. Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį, jei jis turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus – iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo.
Nuo sausio pradžios netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos šalies gyventojams taip pat padidės, priklausomai nuo jų netekto darbingumo lygio.
Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį (VRP), kompensacijos už būsto šildymą gavėjų ratas dar prasiplės, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia, taip pat ir žmones su negalia.
Nuo sausio valstybės remiamų pajamų dydis didinamas nuo 147 iki 157 eurų. Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui.
Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (294 eurai – kai VRP 147 eurai; 314 eurų – kai VRP 157 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 euras – kai VRP 147 eurai; 471 euras – kai VRP 157 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Jeigu vaikas turi negalią, jam skiriama ir mokama didesnio dydžio išmoka (vaiko pinigai). Nuo 2023 m. sausio 1 d. ši suma sieks 136,22 euro per mėnesį (85,75 euro – universali išmoka vaikui ir 50,47 euro – papildomai skiriama išmoka vaikui).
Susijęstraipsniai
