Alovės seniūnijoje gyvenantis finansininkas Marijus Jakinevičius kartu su savo šeimos nariais ėmėsi naujos veiklos – vieni pirmųjų Pietų Lietuvoje pradėjo gaminti natūralios fermentacijos vaisių ir uogų vyną.
- Su M. Jakinevičiumi kalbame apie jo šeimos verslo pradžią, iškilusius sunkumus ir ateities planus.
– Ką veikėte prieš pradėdamas savo verslą?
– Pagal išsilavinimą esu finansininkas, didžiąją gyvenimo dalį šioje srityje ir dirbau, teko savo jėgas išbandyti dirbant banke ir su individualiais klientais. Vis dėlto, ne vienerius metus atrodė, kad gyvenime kažko trūksta, norėjosi kitokios veiklos – ne tik kitiems patarti finansiniais, verslo plėtros klausimais, bet ir pačiam ko nors imtis. Tad, kai COVID-19 karantino metu vieni liūdėjo, nuobodžiavo, aš – džiaugiuosi, nes tai buvo atradimų metas. Prasidėjo vyno gaminimo procesas.
– Kokie gi tie verslo užkulisiai?
– Tik iš šalies gali pasirodyti, kad įkurti verslą – vieni juokai. Nesvarbu, kad įmonė maža, mes turėjome atitikti net ir tokius reikalavimus, kurie yra keliami didelėms alkoholinių gėrimų gamykloms. Esame pirmieji Pietų Lietuvoje, įteisinę vyndarystės verslą, tad ir visoms kontrolės tarnyboms Alytuje tai buvo pirmas atvejis, nei aš, nei jie nežinojome, ar viską gerai darome (juokiasi).
Visgi, didžiausia kliūtis iškilo tada, kai pradėjome galvoti – o tai kur mūsų gamykla įsikurs? Alytuje tokių patalpų, kokių mums reikėjo, – neradome, tada gimė planas patiems pasistatyti patalpas, kurios atitiktų visus keliamus reikalavimus.
– Neseniai lankėtės pas Alytaus rajono savivaldybės merą Algirdą Vrubliauską, koks buvo jūsų vizito tikslas?
– Pasisveikinti, prisistatyti, pasirodyti – kas mes tokie. Iš tiesų, tai dabar, gavę visus veiklos leidimus, norime kuo platesnei auditorijai papasakoti apie save, savo veiklą, viziją. Su A. Vrubliausku diskutavome apie verslo plėtrą rajone, pasidžiaugėme, kad rajone kuriasi vis daugiau ir įdomesnių verslo įmonių.
– Jūsų įmonės pavadinimas – „Miella“, kodėl būtent toks?
– Tai mūsų šeimos narių vardų junginys. Šį verslą kuriame kartu su žmonos sesers šeima, todėl, sujungę pirmąsias Marijaus, Irmanto, Eglės, Lauros, Leticijos ir Audriaus vardų raides, ir gavome štai tokį pavadinimą. Visai neseniai mūsų šeimą papildė dar vienas narys – Rojus, bet kol kas pavadinimo nekeičiame, Rojų atspindėsime įmonės logotipe.
– Kiekvienas verslininkas, kurdamas savo veiklos planą, nori išsiskirti ypatingu produktu ar paslauga, būti kitoks negu jau esantys rinkoje. Ką išskirtinio jūs galite pasiūlyti klientui?
– Išskirtinį skonį ir kokybę! Tai, ko paprastoje parduotuvėje tikrai nerasi. Mūsų vynas yra gaminamas tiek iš kiekvienam lietuviui puikiai žinomų vaisių ir uogų (vyšnių, obuolių, serbentų, braškių, gervuogių, šaltalankių, mėlynių, kriaušių), tiek iš egzotiškos žaliavos, pavyzdžiui, pomidorų ar pienių.
– Koks Jūsų vyno kelias nuo uogų nuskynimo iki produkto?
– Įvairus, nes kiekviena uoga ar vaisius yra skirtingas. Su uogomis taip jau yra – nuskynei ir kažką daryk, jos negali laukti. Tą pačią dieną, kai uogos nuskinamos, turi prasidėti ir vyno gamyba. Net yra toks liaudiškas posakis, kuriuo savo versle kliaunamės, kad serbentus gali sutvarkyti rytoj, o avietes turėjai sutvarkyti dar vakar… Tai reiškia, kad vienu atveju gali truputį palaukti, bet kitu – jau tenka skubėti, kitaip neturėsi geriausio produkto.
Apie gamybos procesus daug kalbėti nenorėčiau, nes visi gamintojai turi savo paslapčių. Mes dar esame jauni vyndariai, kai pradėjome mokytis vyndarystės, net geriausi specialistai nepasakė – kaip, ką tiksliai reikia daryti, viskas ateina per patirtis ir laiką. Vis dėlto, norintys geriau susipažinti su mūsų vyno keliu, galės jau visai netrukus atvykti pas mus į degustacijos vakarus, kuriuose ir paragausite geriausio vyno, ir šios srities specialistai daug ką papasakos.
– Iš kur pas jus atkeliauja žaliava vyno gamybai?
– Iš visos Lietuvos. Didžioji dalis, žinoma, iš vietinių Alytaus rajono ūkininkų, tačiau renkamės pagal kainą, tad tiekėjų keliai driekiasi per visą Lietuvą. Aplink gamyklos pastatytą yra nemažas žemės sklypas, pavasarį norime čia sodinti vynuogyną, žadame atsivežti per 1 tūkst. 500 vynmedžių.
– 2022 m. dalyvavote Lietuviško vyno čempionate. Namo sugrįžote ne tuščiomis! Papasakokite, kaip jums ten sekėsi?
– Tai buvo pirmasis konkursą, į kurį galėjome atsivežti 4 skirtingus vynus. Mūsų pačių nuostabai, gavome net 4 medalius! Sidabro medalį pelnė abrikosų vynas, bronzos medaliais buvo įvertinti vyšnių, raudonųjų serbentų ir bruknių vynai. Suprasdami, kad su mumis varžėsi ir profesionalūs, jau pripažinti vyndariai, džiaugiamės dvigubai, vadinasi, judame tinkama linkme.
– Kokius tikslus sau užsibrėžėte? Kokie jūsų ateities planai?
– Iš pradžių mūsų tikslas – kuo didesnis žinomumas. Bandysime šio tikslo siekti, rengdami vyno degustacijas tiek pas save, tiek važiuodami pas kitus vyndarius, norėtume plėstis į Baltijos šalis.
– Ačiū už pokalbį.
Susijęstraipsniai
