Praėjusią savaitę elektros kaina šalyje mažėjo 14 proc. Tam didžiausią įtaką dienomis darė saulės generacijos pokyčiai, mat daugiausia elektros pagaminta būtent saulės elektrinių, skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Gegužės 13–19 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 14 proc., nuo 81 iki 70 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę dėl nedidelės vėjo elektrinių generacijos elektros kainos rinkoje buvo permainingos. Didžiausi skirtumai fiksuoti pirmadienį, kai kainos svyravo nuo 25 Eur/MWh iki 400 Eur/MWh. Savaitės pradžioje prie to prisidėjo ir dėl vykdomų sinchronizacijos projektų iki 500 MW apribota jungties su Švedija „NordBalt“ galia. (…)
Antroje savaitės pusėje kainų svyravimai sušvelnėjo dėl kelių priežasčių. Penktadienį iki 600 MW buvo padidintas „NordBalt“ pralaidumas, o Suomijoje po du mėnesius trukusio remonto elektrą vėl gaminti pradėjo 1,6 GW galios „Olkiluoto 3“ reaktorius. Dėl palankesnių rinkos sąlygų ir mažesnio suvartojimo savaitgalį dienos metus susidarė neigiamos valandinės elektros kainos“, – pranešime cituojama „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas šalyje praėjusią savaitę sumažėjo 1 proc., nuo 202 iki 199 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 61 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 121 GWh elektros energijos, tai yra 18 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 148 GWh.
Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 44 proc. Lietuvoje pagaminto elektros energijos, vėjo elektrinės – 16 proc., hidroelektrinės – 17 proc., šiluminės elektrinės – 17 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Pagal importo ir (ar) eksporto santykį, 52 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuotas. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 23 proc., nuo 118 GWh iki 145 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 60 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 5 proc. iš Latvijos, o likę 35 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 16 proc. nuo 28 GWh iki 33 GWh. 88 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 12 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 7 proc. Lenkijos kryptimi ir 62 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 95 proc. Lietuvos kryptimi.