UAB „Litesko“, UAB „Alytaus šilumos tinklai“ (AŠT) bei Alytaus miesto savivaldybė pasirašė taikos sutartis, kuriomis šalys taikiai išsprendė nuo 2016 m. vykusius teisminius ginčus, praneša „Litesko“.
Taikos sutartis patvirtino bylas nagrinėję teismai. Šalys susitarė dėl abipusių kompensacijų, tame tarpe ir už atliktas papildomas investicijas į Alytaus šilumos ūkį, įskaitant bendrovės lėšomis įrengtą Alytaus kogeneracinę biomasės jėgainę. Finansiniai nesutarimai kilo AŠT anksčiau laiko nutraukus sutartį dėl šilumos ūkio modernizavimo bei nuomos ir karšto vandens tiekimo Alytuje.
„Džiaugiamės, kad kelerius metus trukęs teisminių ginčų maratonas baigėsi. Suprantame, kad gali būti nesutarimų, ar skirtingų požiūrių, tačiau visada esame pasirengę ieškoti ir rasti kompromisą bei visus nesutarimus išspręsti taikiai. Alytaus šilumos ūkį prižiūrėti pradėjome tuomet, kai situacija buvo pakankamai sudėtinga – reikėjo ne tik modernizuoti ūkį, bet ir, kylant dujų kainoms, ieškoti greitų bei efektyvių sprendimų, kaip suvaldyti šildymo kainas. Noriu pabrėžti, kad bendrovės investicijos ir atlikti darbai iki šiol sėkmingai tarnauja miesto gyventojams, “ – sako UAB „Litesko“ generalinis direktorius Robertas Čepaitis.
„Litesko“ Alytuje veikė pagal su miesto savivaldybe bei AŠT 2001 m. pasirašytą Alytaus šilumos ūkio modernizavimo ir nuomos sutartį. Vadovaujantis sutarties nuostatomis bei atsižvelgiant į papildomų investicijų poreikį, 2005 m. ši sutartis buvo pratęsta iki 2026 m. 2007 m., pradėjus drastiškai kilti dujų kainoms (per metus dujų kaina tuomet pakilo 70 proc. ), teko skubiai ieškoti būdų, kaip sumažinti kylančią šilumos kainą. Su miesto vadovais ir Alytaus šilumos tinklais buvo sutarta, jog „Litesko“ investuos papildomai ir įrengs kogeneracinę biokuro jėgainę, o pasibaigus nuomos sutarčiai – toliau ją valdys.
Bendrovė, vykdydama sutartus ir prisiimtus įsipareigojimus, papildomai investavo į Alytaus šilumos ūkį beveik 30 mln. Eur. „Litesko“ įrengta Alytaus biomasės kogeneracinė jėgainė, kurią šiuo metu ir toliau eksploatuoja AŠT, tuo metu buvo antroji pagal dydį Lietuvoje. Ši investicija leido šilumos gamybai daugiau naudoti biokurą ir per metus dujų vartojimą sumažinti beveik 18 milijonų kubinių metrų.
PAPILDYTA
Alytaus m. mero Nerijaus Cesiulio komentaras:
Nuėjome nelengvą kelią, kol pasiekėme tikslą, tačiau miesto gyventojų interesai apginti.
BYLOS ISTORIJA
2001 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus miesto savivaldybė ir „Litesko“ pasirašė sutartį dėl Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo. „Litekso“ įsipareigojo investuoti į jai išnuomotą Alytaus miesto šilumos ūkį sudarantį turtą, atlikti jį modernizuoti ir renovuoti, tiekti Alytaus miesto vartotojams šildymą bei karštą vandenį. Tačiau jau po 4 metų ši sutartis buvo pakeista, o Alytaus miesto šilumos ūkio nuomos terminas buvo pratęstas dvidešimčiai metų, tai yra iki 2025-ųjų, tokiu būdu pažeidžiant Konkurencijos įstatymo reikalavimus.
Alytaus miesto savivaldybė ir Alytaus šilumos tinklai 2016 m. dėl šios sutarties kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei „Litesko“ dėl niekinių sandorių teisinių pasekmių taikymo ir šilumos ūkio perdavimo AŠT.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2018 m. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus. „Litesko“ buvo įpareigota perduoti AŠT turtą, sudarantį Alytaus miesto šilumos ūkio dalį, tačiau be svarbiausio šilumos ūkį sudarančio elemento – kogeneracinės jėgainės.
Po pateiktų apeliacinių skundų nagrinėjimo Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. sprendimą pakeitė ir visą šilumos ūkį sudarantį turtą priteisė AŠT, o bylą dalyje dėl piniginės kompensacijos už ginčo susitarimų pagrindu „Litesko“ atliktas papildomas investicijas grąžino Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Bylą nagrinėjant iš naujo, „Litesko“ patikslintu priešieškiniu reikalavo solidariai iš savivaldybės ir AŠT priteisti:
- 3 mln. 833 tūkst. 29 Eur dydžio investicijas į 9 MW elektros energijos generatoriaus įrengimą;
- 2 mln. 775 tūkst. 55 Eur dydžio papildomas investicijas į Alytaus šilumos ūkio ilgalaikį turtą;
- 613 tūkst. 907 Eur dydžio papildomas investicijas į karšto vandens skaitiklius;
- 16 mln. 743 tūkst. 932 Eur dydžio papildomas investicijas į Alytaus biomasės kogeneracinę jėgainę;
- 5 proc. procesines palūkanas;
Iš viso „Litesko“ reikalavimas sudarė daugiau nei 23 mln. Eur, neįskaitant procesinių palūkanų.
Kauno apygardos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą, „Litesko“ patikslintas priešieškinis reikalavimas, kurį byloje kelia atsakovas, atsakydamas į jam pareikštą ieškinį, teismo sprendimu buvo tenkintas iš dalies, teismas „Litesko“ naudai iš Alytaus miesto savivaldybės ir AŠT priteisė:
17 mln. 179 tūkst. 267 Eur kompensaciją už neatsipirkusias investicijas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (17 mln. 179 tūkst. 267 Eur) nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanos iki šios dienos sudaro daugiau nei 3 mln. Eur.
Toks sprendimas šalių netenkino, todėl pastarosios pateikė apeliacinius skundus.
2022 m. gegužę savivaldybės, AŠT ir „Litesko“ ginčas teismo nutartimi buvo perduotas teisminei mediacijai.
Šiandien po 7 metų bylinėjimosi jau galime pasidžiaugti, jog teisminės mediacijos dėka šalys priėjo taikos sutartį dėl visų ginčus kėlusių klausimų.
„Litesko“ teismo pripažintų negaliojančių susitarimų pagrindu sukurtas ir AŠT bei savivaldybei perduotas turtas:
- 21 mln. 207 tūkst. 781 Eur vertės biomasės kogeneracinė elektrinė;
- 4 mln. 718 tūkst. 335 Eur vertės 9 MW elektros energijos generatorius;
- 1 mln. 292 tūkst. 382 Eur „Litesko“ įrengti elektroniniai karšto vandens skaitikliai;
- 3 mln. 542 tūkst. 406 Eur investicijos į kitą turtą.
Visa perduoto turto vertė – daugiau nei 27 mln. Eur.
Pagal taikos sutartį AŠT iki 2029 metų liepos 1 d. privalo sumokėti „Litesko“ naudai 14 mln. 157 tūkst. 774 Eur dydžio sumą už perduotą turtą.
Vykstant minėtiems teisminiams ginčams paraleliai (2020 m. gruodžio 4 d.) savivaldybė ir AŠT pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš „Litesko“:
- 9 mln. 135 tūkst. 153 Eur be teisinio pagrindo gautų piniginių lėšų (alternatyvus reikalavimas – 13 mln. 554 tūkst. 962 Eur);
- 9 mln. 781 tūkst. 99 Eur žalos, grąžinus netinkamos būklės turtą (alternatyvus reikalavimas – 8 mon. 300 tūkst. Eur);
- 16 tūkst. 401 Eur nuomos mokesčio skolą;
- 118 tūkst. 509 Eur nuomos mokesčio skolą;
- 3 mln. 660 tūkst. 955 Eur kompensaciją dėl kuro ir kitų sąnaudų skirtumų;
- priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Vis tik teismo mediacijos procese šalys pasiekė taikų susitarimą ir šioje byloje – „Litesko“ įsipareigojo sumokėti AŠT naudai 1 mln. 100 tūkst. Eur dydžio sumą iki 2029 m. liepos.
Vertinant teismų priimtus sprendimus nustatyta, jog AŠT bet kokiu atveju būtų privalėję sumokėti kompensaciją „Litesko“ už neatsipirkusias investicijas. Toliau tęsiant bylinėjimąsi, yra teorinė galimybė, jog „Litesko“ naudai būtų priteista mažesnė kompensacijos suma, tačiau tokiu būdu savivaldybei bei AŠT būtų tekę mokėti 5 proc. metines palūkanas nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Palūkanos iki šios dienos sudaro daugiau nei 3 mln. Eur.
Tęsiant teisminius procesus kitoje byloje, tikėtina, jog savivaldybės ir AŠT reikalavimai nebūtų pilnai patenkinti. Todėl taikos sutarties sudarymas ir ilgai besitęsiančių teisminių procesų užbaigimas, išvengiant teisinio neapibrėžtumo ir galimų rizikų dėl didesnių sumų bei palūkanų priteisimo – geriausias iš galimų sprendimų.
Ši sunkiai pasiekta taikos sutartis leido lengviau atsikvėpti. Galų gale buvo ištaisyta dar 2001-aisiais padaryta tuometinės miesto valdžios klaida. Apmaudu, kad alytiškiams teko tiek daug laukti, kol įsigalės teisybė, apmaudu, kad kai kurie ankstesnės miesto valdžios sprendimai buvo orientuoti ne į alytiškių, o galbūt į kažkieno kito interesus. Šiandien mes apgynėme gyventojų poreikius su mažiausiais įmanomais nuostoliais.