Lietuvoje mėgstamiausias stadionas – Alytaus miesto, tai parodė šalies aukščiausioje (A) lygoje žaidusių futbolininkų apklausa.
A lygos žaidėjai dzūkų sporto tvirtovę, tarpukaryje taip ir vadintą Dzūkų sporto stadioną, laiko pačia mėgstamiausia vieta futbolui Lietuvoje.
„Natūrali žolė, gausiausiai lygoje lankomas stadionas ir aistringi fanai – tai, ką norisi, matyt, ne tik mums, bet ir žaidėjams“, – Alytaus miesto stadioną pristato apklausos rengėjas „Sveiks valio“, kurio 60 procentų apklaustųjų savo mėgstamiausiu įvardijo būtent stadioną Alytuje.
Pagrindiniame Dzūkijos sostinės stadione Birutės gatvėje savo namų rungtynes žaidė A lygoje debiutavusi ir devintąją (iš dešimties) šiemet užėmusi Alytaus DFK „Dainava“ komanda.
Antroje vietoje (30 proc.) balsų liko Marijampolės „Sūduvos“ namų arena „Hikvision“ taip pat su natūralia žole ir lygoje antru žiūrovu lankomumu.
Savo mėgstamiausiu Alytaus stadioną įvardijo ne tik didžiojo, tačiau ir mažojo futbolo atstovai, čia kartais rengiantys savo turnyrus. Beje, šiemet, kaip ir ankstesniais sezonais, Alytaus stadione rungtyniavo ir Lietuvos jaunimo futbolo rinktinės, o jų rungtynės buvo transliuojamos ne vien Youtube, bet ir tarptautinių televizijų kanalais.
Kaip rašoma knygoje „Alytaus futbolas“, Lietuvos futbolo Aukštoji lyga, vėliau pavadinta Lietuvos lyga, į kurią buvo įtraukti visų apygardų stipriausi klubai, buvo įkurta 1931 m.
Alytaus stadionas buvo statomas, tobulinamas nuo 1932 metų. Minėtoje knygoje taip pat cituojama daugiau šį faktą pagrindžiančių žinučių. 1932 m. gegužės mėnesį laikraštyje „Mūsų rytojus“ žinutėje „Dirba sporto aikštę“ buvo rašoma:
„Alytus. Ligi šiol čia nebuvo tinkamos sportui aikštės, bet dabar susirūpinta ją įsitaisyti. Sporto aikštei vieta numatyta prie miesto esančiam pušyne – Alytaus parku vadinamam. Balandžio 25 d. iš varžytinių parduotas pušyno sklypas, kuris turės būti iškirstas ir išlygintas tiek, kad sporto aikštei tiktų. 1932 m. liepos mėn. Miškų ūkio departamentas paskyrė Alytuje prie Nemuno 100 ha miško plotą vasarvietei įrengti. Miško dalis paskirstyta į 68 sklypus, kurie iki rudens numatyti sutvarkyti ir per varžytynes paskirstyti piliečiams ilgametei nuomai. Iš skirto vasarvietei ploto 5,5 ha numatyta
parkui steigti ir 1 ha – sporto aikštei. 1933 m. sklypų skaičių numatyta padidinti iki 167. Tikimasi, kad vasarvietė išaugs į gražų kurortą“.
1932 m. liepos mėnesį laikraštyje „Suvalkietis“ žinutėje „Ruošia Dzūkų sporto stadioną“ buvo rašoma*:
„Nesant tikrai tinkamos sportui aikštės, sportininkų sluoksniuose senai kilo sumanymas įsigyti visais atžvilgiais patogią sportui aikštę. To dėka naujame mieste (šile) statomas „Dzūkų sporto stadionas“, kuriame turėsiančios tilpti futbolo, teniso, basket-bolo ir kitos žaidimų aikštės. Vykdomieji darbai jau pradėti: iškirsta veik visi nereikalingi medžiai, iškasami ir deginami kelmai, kapojama krūmokšniai. Š. m. VII-16 jau įrengta futbolo aikštė, kuriai patobulinimai (tvora, tribūna, sportininkams pastogė ir kt.) bus padaryti kitais metais. Šiaip, stadionui vieta parinkta labai puiki: aplinkui supa šilas, kas duoda progos sportuojant kvėpuoti tikrai grynu miško oru. (Palyginkime su dulkėtomis kitų miestų aikštėmis)“.
Pirmosios rungtynės naujai ruošiamo stadiono aikštėje įvyko 1932 m. liepos 17 d., susirungė Alytaus ir Prienų miestų rinktinės, o rezultatu 5:2 nugalėjo alytiškiai. Pirmosios rungtynės su aukštesnės lygos komanda naujoje „Dzūkų“ sporto aikštėje įvyko 1932 m. liepos 30 d., kai Alytuje viešėjo Kauno „KSK-Kultus“ futbolo komanda, sudaryta iš A ir B klasių žaidėjų. Kauniečiai nugalėjo Alytaus LFLS komandą rezultatu 6:1. Liepos 31 d. įvyko oficialus „Dzūkų“ sporto stadiono atidarymas. Rungtynėse apsilankė apie 700 žmonių. Kauno „KSK-Kultus“ 4:2 įveikė Alytaus miesto rinktinę.
1932 m. lapkričio leidinyje „Savivaldybė“ Alytaus miesto burmistro Mamerto Žilinsko pranešime buvo rašoma*:
„Šiais metais miškų urėdija miesto sienose esančio Alytaus miško vidury, kitaip tariant, miesto parke planuoja sklypus vasarnamiams statyti. Tokių sklypų numatoma padaryti 122 po 2400 kv. m. ploto. Sklypai būsią varžytinių keliu perleidžiami ilgametės nuomos teisėmis. Tame pačiame parke daromas sporto stadionas. Šiais metais iškirsti medžiai, išlyginta ir padaryta aikštė. Stadionas turės 2 ha žemės ploto“.
1933 m. rugpjūčio mėnesio leidinyje „Kūno kultūra ir sveikata“ buvo rašoma*:
„Alytuj – miške yra apie 2 ha iškirstas plotas tinkamas sporto aikštei. Bet kadangi plotas priklauso Mokomajai miškų urėdijai, kuri neturi lėšų ją tinkamai įrengti, tai ji randasi labai blogame stovyje. Sporūtos komitetas savomis lėšomis yra pasiryžęs minimoje aikštėje įrengti Alytaus sporto stadioną. Tam tikslui per Kūno kultūros rūmus veda susirašinėjimą su Miškų departamentu, kad pastarasis tą aikštę perleistų betarpiai Alytaus Sporūtos komitetui arba Kūno kultūros rūmams“.
1935 m. kovo 22 d. Alytaus miesto rotušės salėje įvyko visų sporto organizacijų ir klubų atstovų pasitarimas dėl „Dzūkų“ stadiono eksploatavimo. Stadionas dar nebuvo visai įrengtas, o miesto valdyba įrengti neturėjo lėšų, todėl atstovai nutarė prisidėti 10 proc. nuo gautų pajamų per suruoštas pramogas. 1935 m. stadionas pavestas LTJS „Jaunoji Lietuva“ Alytaus skyriaus žiniai. Šis paskyrė stadiono reikalų vedėją, kuris rūpinosi jo priežiūra.
1936 m. balandžio mėn. laikraštyje „Suvalkietis“ straipsnelyje „Tvarko stadioną“ buvo rašoma*:
„Statybos ir sauskelių inspekcija jau patvirtino Alytaus miesto sporto stadiono planą, pagal kurį numatoma įrengti dvi teniso aikšteles, kamuolio žaidimo, kriapšiasvydžio ir kumsčiasvydžio aikštės ir bėgimo takai. Taip pat miesto inžinierius paruošė projektą dengtoms tribūnoms su pagelbinėmis patalpomis įrengti. Tuo projektu numatoma, be patalpų sportininkams, įrengti ir bufetas. Projektas pasiųstas tvirtinti. Stadiono tvarkymo darbai tuojau bus pradėta vykdyti ir jie norima užbaigti dar iki birželio pradžios, nes birželio 6 ir 7 dienomis Alytuje įvyks Marijampolės apygardos gimnazijų sporto
turnyras. Stadione numatoma padaryti ir reikalingi įrengimai ugniagesiams lavinti. Pirmoje eilėje norima pastatyti aukštas bokštas, kuriuo ugniagesiai galėtų laipioti ir lavintis šokime iš aukšto“.
1936 m. lapkričio mėn. laikraštyje „Mūsų kraštas“ žinutėje „Praplės sporto stadioną“ buvo rašoma*:
„Dzūkų sporto stadionas yra per mažas. Išvedus jame bėgimo takus ir įrengus futbolo aikštę, statyti sportininkams namus ir svečiams tribūną, o taip pat ir įrengti teniso aikšteles, vietos nebeliko. Miesto savivaldybei prašant, Žemės ūkio ministeris sutiko stadioną praplėsti iki Sporto ir Vandentiekio gatvių. Aikštė plečiama parko sąskaiton…“.
1938 m. rugpjūčio mėn. laikraščio „Mūsų kraštas“ apžvalgoje „Alytus keičia veidą“ vis dar minimi stadiono tvarkymo darbai („Sporto stadionas jau irgi baigiamas įrengti. Galutinis stadiono sutvarkymas atseisiąs apie 30 tūkst. Lt“).
„Alytaus futbolo“ knygoje taip pat rašoma, kad kad Alytaus stadiono projekto autorius buvo Stasys Taškūnas, kiti įvardija Vytautą Trečioką.
Straipsnyje „Alytaus miesto architektūra prieškariu“ Lietuvos dailininkas architektas prof. Algimantas Mačiulis 2010 m. nurodė kitą asmenį – architektą Feliksą Bielinskį („Alytuje, iškirtus dalį pušyno, buvo pastatytas stadionas. Jo statybą inicijavo žymus kūno kultūros specialistas Karolis Dineika (1898–1980), dirbęs Alytuje 1929–1934 m. Stadiono tribūnas, vartus, medžio lentelėmis išklotą krepšinio aikštelę suprojektavo architektas F. Bielinskis (1904–1986); jis 1932–1936 m. projektavo stadioną ne tik Alytuje, bet ir Ukmergėje, Kaune, Marijampolėje“).
Stadionas buvo ne kartą remontuojamas, o naujausia rekonstrukcija baigta prieš dešimtmetį, kai sėdimų vietų skaičius užaugo iki 3 tūkst. 748, atlikti ir kiti darbai, Alytaus stadioną pakėlę iki vieno geriausių Lietuvoje.
* – Iš knygos „Alytaus futbolas“