Daugiau kaip 1,5 tūkst. – tiek renginių šiemet įvyko Lietuvos kultūros sostinėje Alytuje. Skaičiai įspūdingai. Todėl noriu padėkoti visiems, kurie jau nuo 2018 m. drauge kūrė ir įgyvendino idėjas.
Daugiau nei ketveri pilni kūrybos ir iššūkių metai eina į pabaigą. Kaip juos visi ir kiekvienas atskirai vertiname, kuo didžiuojamės?
Manęs, kaip Kultūros švietimo ir sporto komiteto pirmininkės ne vienas alytiškis ar miesto svečias prašė įvardinti Alytaus kaip Lietuvos kultūros sostinės išskirtinumą. Kas buvo tie kultūriniai, unikalūs kultūros sostinės metams dedikuoti ir kiek garsiau nuskambėję perliukai?
Visų pirma – neeilinė iš Alytaus kilusio, garsaus Niujorko kineziterapeuto Samuelio Taco turimos pasaulinio garso menininkų Sutino, Modiljanio ir kitų žymių menininkų dailės darbų paroda Alytaus sinagogoje.
Taip pat Žalioji vakarienė, į kurią dedamos viltys, kad šis renginys kaip Lietuvos kultūros sostinės palikimas taps tradiciniu.
Ypač gausi šiemet buvo ir Alytaus miesto šventės programa. Didžiajai masei šventės lankytojų įspūdį paliko geriausio Lietuvoje šviesų dailininko Arvydo Buinausko parengtas didysis šviesos paveikslų spektaklis.
Dar vienas įspūdingas renginys „Giedokime tautišką giesmę pasauliui iš Alytaus“ vyko minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, kai Alytus tapo pagrindine Tautiškos giesmės giedojimo aplink pasaulį scena.
Galima būtų paminėti dar ne vieną daugiau mažiau įdomesnį renginį, tačiau labai dažnai tiems renginiams pritrūkdavo viešinimo, nors ir buvo sukurta komunikacinė platforma ir įspūdingi plakatai autobusų stotelėse. Dažnai tekdavo pasukti galvą, kur ieškoti tinkamos išsamios informacijos. Net ir aš sulaukdavau priekaištų, kad apie kai kuriuos renginius sužinota tik jiems įvykus. Tikslingas viešinimas – tai vienas iš didesnių organizacinių šio didelio projekto trūkumų.
Ką gi, Lietuvos kultūros sostinės metai baigiasi. O kas toliau? Ar šie metai palieka, ką nors išskirtinio ir turinčio išliekamąją vertę? Ką nors unikalaus ir savito, ilgaamžiško ir garsinančio?
Gal ir nebuvo tos vyšnaitės ant torto, dėl kurios Alytus būtų nuskambėjęs „ant visos Lietuvos“ ir tūkstančių tūkstančiai atvyktų jo aplankyti, kaip kad dabar šimtatūkstantinės minios plūsta į Pakruojo žibintų festivalį, bet visgi buvo proga iš naujo pažinti savo mylimą miestą ir parodyti jį kitiems.
Pritrūkom idėjų? Nebuvo išnaudotos kultūrinės galimybės ir kūrybinis potencialas? Ne tas ir ne toks laikmetis?
Galbūt, bet norisi tikėti, kad per šiuos metus visgi susiformavo ir sustiprėjo kultūrinė kūrybinė komanda, kuri nustebins ir nudžiugins naujomis idėjomis. Tegul visa tai įvertins ir išgrynins ateinantys metai.
Alytaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkė Nijolė Makštutienė
Susijęstraipsniai
