„Viskas ranka pasiekiama: Alytaus kolegija, KTU, VDU ir MRU. Jeigu viskas pavyks – į mūsų miestą ateis visiems puikiai žinomas ir gerbiamas Vilniaus Gedimino technikos universitetas“, – prieš kurį laiką džiūgavo miesto savivaldybės meras, planavęs, kad Alytus taps universitetiniu miestu.
- Deja, šiandien, Tarptautinę studentų dieną, situacija yra tokia, kad VGTU (dabar „Vilnius tech“) į Dzūkijos sostinę taip ir neatėjo, MRU, VDU ir KTU studijos nevyksta, o tai, kad išliks ir neuniversitetinė aukštoji mokykla Alytaus kolegija – kyla didelis klausimas. Alytaus kolegija ką tik pralaimėjo teismą, kuriame ši mokymo įstaiga buvo apskundusi Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymą jai jungtis su Kauno kolegija.
Pati Alytaus kolegija, siekdama aukštojo neuniversitetinio mokslo tęstinumo su universitetinėmis įstaigomis, pageidavo jungtis su panašiose studentų rengimo profesijai sferose veikiančiu Klaipėdos universitetu.
Ką apie kone priverstinį Alytaus kolegijos jungimą ne prie universiteto (Klaipėdos), o kitos kolegijos (Kauno) mano patys Dzūkijos sostinėje studijuojantys studentai?
Apie tai pasiteiravome Alytaus kolegijos studentų atstovybės (AKSA) prezidentės Astos Putonienės. Ji pasidalino savo ir kitų studentų nuomone.
– Kokią perspektyvą matytumėte Alytaus kolegijai jungiantis prie Kauno kolegijos?
– Vertinant reitingus, Kauno kolegija (KK) yra vertinama aukštesniais balais nei Alytaus kolegija (AK), tačiau ne vien reitingai daro įtaką susijungimo sprendimams. Studentų manymu, jei jau apsijungti – tai su platesnes galimybes turinčia universitetinio statuso aukštąja mokykla. Ir tokie sprendimai turėtų būti priimami pačių aukštųjų mokyklų susitarimo būdu, o ne primetant nuomonę iš aukščiau, paminant Alytaus kolegijos nepriklausomą valdymo organą kaip nereikšmingą ir neįgalų, priimant pasvertus bei kruopščiai įvertintus sprendimus. Manome, kad turi būti taikomas konsensusas šiuo atveju ir leidžiama AK susijungti su Klaipėdos universitetu (KU), jog nenukentėtų ir neišnyktų tokia regioninė aukštoji mokykla kaip Alytaus kolegija, ji netaptų tiesiog KK fakultetu, ir nebūtų padaryta neatitaisoma žala tiek personalui, dėstytojams, lektoriams, tiek studentams.
Susijungus su Kauno kolegija liktų kolegijos statusas, tad keistųsi tik valdžia, bet nebūtų pritraukiama daugiau studentų, turbūt studentų netgi sumažėtų kadangi didžioji bendrosios praktikos slaugos studentų dalis studijuoja Alytuje, nes nenorėjo studijuoti Kauno kolegijoje, tad studentų atžvilgiu toks prisijungimas neturėtų vertės ir reikšmės studentų gyvenimui.
Kauno kolegijos ir Alytaus kolegijos studijų programos skirtingos. Tokiu atveju, prisijungus Alytaus kolegijai prie Kauno kolegijos pasikeistų studijų programos, kurios nulemtų stiprius pokyčius, galbūt netgi sumažėtų dėstomų dalykų skaičius. Taip pat yra tam tikra baimė, kad susijungus su Kauno kolegija, kolegijos padalinys Alytuje po kurio laiko išnyktų.
Nors ir didžioji dalis studentų pasisako prieš AK susijungimą su KK, bet įvardina ir kelis teigiamus aspektus. Buvo teigta, kad galbūt pagerėtų mokslo kokybė, galbūt švietimo įstaiga taptų svarbesnė ir stipresnė įskaitant švietimo institucijos reputaciją, gal kažkiek pasikeistų tvarka, dėstytojai, padaugėtų studijų programų.
– Kokią perspektyvą matytumėte Alytaus kolegijai jungiantis prie Klaipėdos universiteto?
– Studentai nėra nusiteikę prieš reorganizaciją, nes bet kokie pokyčiai atneša ir teigiamus aspektus. Studentų manymu, Alytaus kolegijos ir Klaipėdos universiteto susijungimas būtų perspektyvesnis ir naudingesnis kolegijai. Platus spektras specialybių, aukšto lygio studijos, rimta ir plati KU mokslo bazė turėtų įtakos ir Alytaus kolegijos studijų kokybei bei pačios kolegijos, kaip aukštosios mokyklos, įvaizdžiui. Kartu veikiant, galėtų būti plečiamas akademinis laukas, kuriamos naujos studijų plėtros kryptys, atliekami moksliniai tyrimai, įgyvendinami projektai. Taip pat dėstytojams galėtų būti sudaromos galimybės kelti savo pedagogines kvalifikacijas, tapti patraukliais bendradarbiavimui su verslo atstovais. Alytaus kolegija, kaip turinti savo autonominį valdymą, turėtų pati nuspręsti, su kuria aukštąja mokykla sudaryti susijungimo sutartį.
Studentai tiki, kad sąjunga ne su kita kolegija, o universitetu Alytaus kolegiją pakeltų į aukštesnį lygmenį ir ji nebūtų laikoma tiesiog periferijoje esančia iš profesinės mokyklos lygio neišsikapstančia kolegija, bet taptų rimta konkurente kitoms Lietuvoje veikiančioms aukštosioms mokykloms.
Susijungus su Klaipėdos universitetu Alytaus kolegija taptų universiteto dalimi. Slaugą studijuojantiems studentams nereikėtų vykti į kitus miestus į išlyginamąsias studijas, tad Alytus pritrauktų daugiau studentų, didėtų darbo jėga ir žmonių skaičius. Tai būtų puiki galimybė studijuoti toliau, įgyti netik universitetinį bakalaurą, bet ir magistrą, gauti kokybiškesnes studijas, didėtų studijų programų įvairovė, dėstytojų kompetencijos būtų daug aukštesnės.
Universitetinės studijos taptų lengviau prieinamos, tad į Alytaus miestą būtų pritraukiama daugiau jaunų žmonių, nes universitetinis išsilavinimas didžiausias privalumas. Alytaus kolegijai, tai būtų žingsnis į priekį, daugiau perspektyvų mokslo atžvilgiu.
Atsirastų daugiau specifinių galimybių (mokslo, pasaulėžiūros, kultūros), išsiplėstų galimų studijų kryptys. Alytaus kolegijos ir Klaipėdos universiteto studijų programos panašios, tad nebūtų tokių stiprių pokyčių studentams. Klaipėdos studentai galėtų atvykti į Alytų atlikti praktiką, taip pat ir Alytaus studentai galėtų vykti į Klaipėdą. Alytaus miestui reikia universitetinio ugdymo, o ne dar vienos kolegijos.
- Tuo tarpu Alytaus kolegijos prijungimas prie Kauno kolegijos gali pasiekti net Konstitucinį Teismą.
Kaip informuoja „Alytaus naujienų“ laikraščio žurnalistė Alma Mosteikaitė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Alytaus kolegijos ir Klaipėdos universiteto skundą dėl prašymo panaikinti Vyriausybės nutarimą, kuriuo numatyta reorganizuoti Dzūkijos sostinės kolegiją jungimo būdu su Kauno kolegija. Teismo nutartis yra neskundžiama, tačiau dėl Vyriausybės teisės aktų reorganizacijos atvejų teisėtumo, tiksliau tai numatančio Vyriausybės nutarimo panaikinimo, gali būti kreipiamasi ir į Konstitucinį Teismą.