Apklausa, kurią Lietuvoje atliko „Spinter“, atskleidė, kad šalies visuomenė yra pasiruošusi platesniam žmonių su negalia įsitraukimui į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą.
Absoliuti dauguma (95 proc.) respondentų patvirtino, kad sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama.
- 92 proc. visų tyrimo dalyvių patvirtino, kad, būdami darbdaviu, priimtų į darbą žmogų su negalia, jeigu jo kompetencija būtų pakankama.
Tikimasi, kad nuo 2023 m. pradžios įsigaliosiančios naujovės bus papildoma paskata dirbti tiek žmonėms su negalia, tiek juos į darbą priimantiems darbdaviams.
Valstybės parama ir paslaugos keliaus paskui žmogų.
Visos reikiamos paslaugos ir priemonės – darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant – sukurs vienodas sąlygas žmonėms su negalia dirbti atviroje darbo rinkoje.
Taikant prevencines priemones – lydimąją pagalbą, mokant subsidiją darbo asistentui, subsidiją darbo vietai pritaikyti ne tik bedarbiams, bet ir užimtiesiems – bus išvengta jau dirbančiųjų asmenų, įgijusių negalią, iškritimo iš darbo rinkos.
Įsipareigojimų šeimai turintys darbuotojai turi teisę pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis, o darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus.
Darbo kodeksas reglamentuoja teisę į:
- nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams,
- ne visą darbo laiką,
- nuotolinį darbą,
- lankstų ir individualų darbo laiko režimą,
- darbo sutarčių įvairovę,
- mamadienius ir tėvadienius.
Susijęstraipsniai
