Kokia dalis lietuvių dovanoms šiemet planuoja išleisti mažiau?

Nepaisant augančių pragyvenimo kaštų, beveik dešimtadalis (7 proc.) lietuvių sočių ir dovanomis gausių švenčių aukoti neketina, net jei dėl to tektų daug skolintis.

Iš viso 16 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad pasibaigus Kalėdoms jie bus įsiskolinę labiau nei bet kada anksčiau.

Ši dalis yra didesnė nei Latvijoje (14 proc.) ir Estijoje (9 proc.), tačiau mažesnė nei vidutiniškai Europoje (21 proc.).

Dalis gyventojų tiesiog neįsivaizduoja Kalėdų be daugybės dovanų ir gausaus šventinio stalo, nenori nuvilti artimųjų ar siekia išlaikyti šeimos tradicijas, todėl net ir jausdami ekonominį spaudimą yra pasiryžę šventėms išleisti reikšmingas pinigų sumas. Tam neretai išsekinami santaupų rezervai, o taip pat skolinamasi. Dėl to prieš šventes išauga nepasvertos kreditų naštos rizika, kuri yra didesnė ir dėl kylančių palūkanų normų. Tad ateinančių metų pradžia daliai gyventojų gali būti išties sudėtinga.

Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys rodo, kad prieššventiniam vartojimui įtakos turi ne tik augančios kainos, bet ir tvarumo tendencijos. 22 proc. Lietuvos gyventojų vis labiau išgyvena dėl sezoninių apsipirkimų lemiamo išteklių švaistymo ir bereikalingų atliekų. Tiesa, lietuviams šie klausimai kol kas rūpi mažiau nei latviams (27 proc.), estams (33 proc.) ir vidutiniškai europiečiams (39 proc.).

Šių metų pabaigoje paskelbtos Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenimis, aukšta infliacija iš viso neigiamai paveikė 79 proc. lietuvių finansus, o beveik pusės (47 proc.) – reikšmingai. Dar penktadalis (19 proc.) mano, kad neigiamą augančių kainų poveikį pajus artimiausiu metu. Be to, 54 proc. lietuvių teigė, kad jų finansinė padėtis šiuo metu yra prastesnė nei prieš metus.

Tokius Europos vartotojų duomenis atskleidė „Intrum“, tyrimas atliktas 24 Europos valstybėse, kuriose apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį gyventojų.