Lietuvos prekybininkai sako, kad voveraičių miškuose beveik nėra, nes sezonas vėluoja mėnesį, bet grybautojai jų randa.
Kad voveraitės yra vienas didžiausių Lietuvos miškų turtų, mano ne vien dzūkų merginos…
Tačiau šiemet voveruškų, Dzūkijoje dar vadinamų laputėmis (taip pat lepeškomis, žydukais ir kt.) nedaug, ar šaltas pavasaris, ar vasaros sausra lėmė, kad miškuose jų rasti sunku.
Visgi dzūkų miškų aukso grybautojai randa.
- Alytuje, pvz., Jazminų turgelyje voveraičių šiandien buvo galima įsigyti po 5 eurus už litrą (t. y. 250~275 g). Kai kuriems, pataikius „ant akcijos“ turguje kartais pavyksta nusipirkti kilogramą už 10 eurų.
Žinovai teigia, kad maždaug mėnesį vėlavęs voveraičių sezonas prasidėjo ką tik, todėl gal pavyks jų prisigrybauti, o jeigu ne – tai įsigyti pigiau.
- Dabar gi kai kurių Lietuvos prekybos centrų lentynose pasirodančios bus siūlomos po 200 gramų, o indelis su pirmom lietuviškom voveraitėm kainuos apie penkis eurus.
Patyrę grybautojai, žinantys grybingas vietas, voveraičių randa Dzūkijos miškuose, daugiausia aplink Varėną.
Kas yra voveraitės ir kuo jos naudingos?
Valgydami voveraites gauname nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jose taip pat yra fosforo ir kalio bei B grupės vitaminų, reguliuojančių kraujotakos sistemos veiklą, šaltinis. Už savo būdingą spalvą voveraitės dėkingos karotenoidams, kurie organizme virsta vitaminu A, o jis padeda išvengti regėjimo problemų.
Kaip ir daugelis kitų mūsų mėgstamų miško grybų, yra simbioziniai grybai. Tai reiškia, kad jos gyvena vieningame santykyje su tam tikrų medžių rūšimis. Voveraitės sąveikauja su aplinkinių medžių šaknų sistema ir keičiasi naudingomis medžiagomis, kurios yra būtinos abiem organizmams. Todėl kol kas tokias sąlygas dirbtiniu būdu (šiltnamyje ar pan.) sukurti sudėtinga, ir šių grybų užauginti kultūriniu būdu nėra galimybės.
