Dzūkų jūros – Dusios ežero – vanduo sušilęs iki daugiau nei 24 °C, tačiau naudytis šiomis dienomis čia nerekomenduojama.
„Plaukioja šiek tiek dumblių, kartais atsipalaidavusius poilsiautojus pakandžioja cerkarijos“, – skelbia veiklą šiandien baigiančios Metelių regioninio parko direkcijos atstovai.
Dzūkų jūros valdas nuo liepos 1-osios prižiūrės naujoji Dzūkijos ir Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija.
O kas tos cerkarijos?
Tai – vandens paukščių kraujo sistemoje parazituojančios šistosomų (schistosomatidae) lervos (cerkarijos). Jos sukelia šistosominį cerkarinį dermatitą, ligą, pirmą kartą buvo aprašyta 1950 metais, kai buvo pastebėta, kad po maudymosi sekliuose stovinčiuose vandenyse ar ežeruose išberia odą, atsiranda odos niežulys, kuris po kelių dienų išnyksta.
Ligos sukėlėjai yra vandens paukščių (ančių, kryklių, gulbių ir kt.) kraujo sistemoje parazituojančios šistosomų, lervos – cerkarijos. Parazitų kiaušinėliams su paukščių išmatomis patekus į vandenį, iš jų išsirita lervos (miracidijos), kurios patenka į moliusko organizmą. Moliusko kūne lervos intensyviai dauginasi ir virsta lervine stadija – cerkarija.
Priklausomai nuo vandens temperatūros moliusko kūne cerkarijos susiformuoja per kelias savaites. Kiekvieną parą iš užsikrėtusio moliusko išeina keletas tūkstančių cerkarijų, kurios laisvai plaukioja vandenyje. Masinėse moliuskų susikaupimo vietose 1 ml vandens gali būti 5–7 tūkstančiai cerkarijų.
Paskutiniaisiais metais stebimas cerkarinio dermatito teritorinis išplitimas. Miesto ir priemiestinės vandenvietės turėjo įtakos stambiųjų upių vandens tekėjimo greičio sumažėjimui bei nekontroliuojamam vandens paukščių (ančių, žuvėdrų ir kita) dauginimuisi. Taip pat vandens telkinių teršimas organinėmis buitinėmis atliekomis sudarė sąlygas vystytis moliuskams, tarpiniams šistosomų šeimininkams. Labiausiai užterštas yra stovintis ar tekantis silpna srove vanduo.
Žmogus užsikrečia kontaktuodamas su vandeniu, kuriame yra cerkarijų. Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia dermatitą. Cerkarinio dermatito metu yra pažeidžiamos odos kraujagyslės. Pažeidimo vietoje jaučiamas dilgsėjimas, deginimas, odos niežulys, atsiranda bėrimai. Šie simptomai atsiranda praėjus 10–15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų.
Pakartotinai užsikrėtus, dermatitas būna labiau išreikštas (stiprus paraudimas su spuogeliais), lydimas stipraus niežulio, kuris gali išlikti 5–7 dienas. Jei invazija intensyvi, gali pakilti temperatūra. Ligos eiga gali varijuoti nuo lengvos iki sunkios stadijos, priklausomai nuo organizmo imuninės būklės. Jei žmogus kasydamasis pažeidžia odą, liga gali komplikuotis antrine bakterine infekcija.
Išlipus iš vandens iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu. Odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio. Kadangi cerkarijų prisitvirtinimą stimuliuoja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiritiniu losjonu ar nusiplauti muilu. Tvenkinius, kuriuose maudosi žmonės, saugoti nuo teršimo organinėmis medžiagomis, valyti nuo vandens augalų, kurie yra pagrindinis moliuskų maistas.