Mielieji, sulaukus Jėzaus Gimimo visus nuoširdžiausiai sveikinu, kartu linkiu Kalėdas švęsti pirmiausia kaip dvasinę iškilmę, kaip laiką, sklidiną dieviškos malonės. Dar nepasibaigus Kalėdų aštuondieniui pasitiksime ir Naujuosius Metus.
Visas Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos kalėdinis sveikinimas:
Paprastai metų pabaigoje bent trumpai juos apžvelgiame, vertiname, kokie jie buvo.
Bendras prabėgusių metų įspūdis šiemet – ne pats šviesiausias ir viltingiausias. Jų pradžioje daugelis tikėjosi, kad pagaliau pandemija pasitrauks ir žmonės vėl galės ramiai gyventi, darbuotis ir laisvai kurti. Deja, vieną suspaudimą sekė kiti, ne mažiau slegiantys. Tai – karas Ukrainoje, jos žmonių kančios agresorių niokojamame krašte, pabėgėlių srautai, daugeliui šalių, taip pat Lietuvai tenkantys ekonominiai iššūkiai.
Vis dėlto šventų Kalėdų laiku pasitikdami Išganytoją, ruošdamiesi pradėti naujus metus, nerimą gename šalin, brandiname naujas viltis ir lūkesčius. Tikimės, kad patyrę daug išbandymų, žmonės bus geranoriškesni, atsakingesni. Ir kad karo žiaurumai, juos lydinčios daugelio kančios paliaus. Taip pat viliamės, jog visi patirti sunkumai ir išbandymai mus stiprins ir augins. Skatins kurti gėrį, pastebėti šalia mūsų esantį brolį ir seserį, kuriems sunkiau nei mums. Skatins bent kažkuo jiems padėti, juos palaikyti. Juk to ir moko mus visus Viešpaties gimimo šventė.
Adventas ir šventos Kalėdos, net ir patiriant šio laikmečio iššūkius, mus apdovanoja džiugia viltimi. O šiuo metu pasauliui ypač reikia tokios ateinančio Jėzaus nešamos vilties. Jos reikia ne tik Ukrainoje. Iš Dievo ateinančios vilties reikia ir šeimose, bendruomenėse, tautose, kur neretai daug susipriešinimo. Tikėjimą stiprinančios vilties reikia ir mūsų visuomenėje, kai matome daug vargstančių, skurstančių žmonių, kai priklausomybės lyg rūdys ardo daugelio žmonių ir šeimų gyvenimus, kai neretai patiriame įtampas, nes kvestionuojama Kūrėjo numatyta tvarka, moralinės vertybės, šeimos institucijos reikšmingumas.
Kalėdų dienos Evangelijoje apaštalas Jonas Jėzaus gimimo slėpinį taip nusako: „Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė“ (Jn 1, 5). Šiuo laiku mūsuose dienos trumpos ir mažiau šviesos. Kasdienybės prieblandoje dieviška šviesa mums tebus ir atgaiva, ir sustiprinimas dabartiniu, vis dar besitęsiančių išbandymų metu. Pakilus Kalėdų laikas kviečia praskleisti tūkstantmečių perspektyvą, istorijoje buvusius sunkmečius ir viltingus pakilimus. Testiprina mus pranašas Izaijas, prabylantis Kalėdų nakties Mišiose. Rašęs prislėgtai savo tautai, jis kartu ir mus drąsina žodžiais: „Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė“ (Iz 9, 1).
Kristaus atėjimas teneša mums tą šviesą, kurios neužgožia žmogiška tamsa, kurios iš Dievą tikinčių geros valios žmonių niekas negali atimti.
Vilkaviškio vyskupija užima Lietuvos Respublikos teritoriją, esančią kairiajame Nemuno krante. Ji priklauso Kauno arkivyskupijai. Vyskupijos teritorija apima 6 tūkst. 280 km2, suskirstyta į 7 dekanatus – Aleksoto, Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Šakių ir Vilkaviškio, kur veikia 104 parapijos. Vilkaviškio vyskupijai Rimantas Norvila vadovauja nuo 2002 m.
Kalėdinis Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko sveikinimas
Brangūs broliai kunigai, seserys vienuolės, mieli vyskupijos tikintieji, broliai ir seserys! „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas” (Lk 2, 10-11). Nuoširdžiai sveikinu jus Kristaus gimimo šventėje!
Per visą Adventą Dievo žodis mus ruošė priimti gimusį Kristų. Šventasis Raštas ragino budėti, kad nepražiūrėtume gyvenime Dievo, svarbiausių dalykų, paties gyvenimo. Kvietė atsiversti, galvoti Dievo mintimis, keisti gyvenimą. Pasakojo apie Jėzų, kuris su meile ateina gydyti, kai esame akli, luoši, kurti, raupsuoti ar dvasiškai mirę. Ateina visiems vargstantiems paskelbti Gerosios naujienos apie gelbstintį Dievo veikimą.
Šiandien jau švenčiame Kalėdas. Evangelistas Lukas pasakojimu apie Mesijo gimimą mums kartu pateikia giliausią teologiją apie Jėzų. Visatos ir istorijos Viešpats yra Dievas. Mylintis žmogų begaline, neapsakoma meile, kviečiantis tapti nauju žmogumi. Gimsta Jėzus galingojo imperatoriaus, dieviškojo Augusto laikais. Klestinti, galinga Roma, valdovo įsakymus uoliai vykdantys provincijų valdytojai.
Gyventojų surašymai nieko gero žmonėms nežadėdavo. Jais buvo siekiama dar labiau valdyti žmones, ruoštis karui, apkrauti naujais mokesčiais. Imperatorius ir provincijos valdytojas čia patys svarbiausi, žvelgiant pasaulio tvarkos akimis.
Toliau evangelistas pasakoja apie Juozapą ir Mariją, kurie keliauja iš vienos provincijos mažo miestelio Nazareto į kitos provincijos mažą miestelį Betliejų. Dievo plane svarba ir reikšmė atrodo taip, kaip iš tikrųjų yra. Betliejus ne provincijos miestelis, bet Dovydo miestas, pranašų išpranašauta Mesijo gimimo vieta.
Paskiausiai evangelistas kalba apie Jėzų. Tiesa, jis dar net nematomas, tik esantis po motinos širdimi.
Jėzus visada ateina į galingųjų valdomą pasaulį. Jis visada pasirenka būti paskutiniu, kad būtų su tais, kurie yra silpni, žemos kilmės, paniekinti, paskutiniai (plg. 1 Kor 1, 27-28). Tai Dievo buvimo su žmonėmis išmintis. Meilės išmintis. Jo gimimui šitame pasaulyje lieka tik vieta gyvulių tvarte. Nežiūrint to, nuo šiol visa žmonijos istorija bus skirstoma į prieš Kristų ir po Kristaus. Gimdamas žmogumi, mažu kūdikiu, Jėzus parodo neįsivaizduojamą Dievo artumą žmogui, jo tikrąjį veidą.
Kaip ir kiekvieną gimusį kūdikį, Jėzų suvysto vystyklai, padarydami priklausomu nuo kitų valios. Vėliau, vykdydamas Dangiškojo Tėvo valią jis nesipriešindamas atsiduos į žmonių rankas, kurios jį suims, nuplaks, vainikuos erškėčiais ir prikals prie kryžiaus. Tas, kuris visus maitins amžinojo gyvenimo duona, bus paguldytas į gyvuliams skirtas ėdžias.
Jėzus gimsta naktį. Jis yra tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų. Pasaulį akina nuodėmės tamsa. Egoizmas, ambicijos, neteisybė, išnaudojimas, galingųjų nevaldomi troškimai. Evangelija yra tikroji tiesa, kuri išlaisvina ir gina žmogaus gyvybę ir asmens orumą.
Laukuose nakvoję piemenys pirmieji išgirsta žinią apie Jėzaus gimimą, naują Dievo ir žmonių santykį. Piemenys yra tie vargingieji, kaip ir ant kryžiaus šalia Jėzaus už nusikaltimus prikalti žmonės. Angelo žodžiai piemenims yra kartu ir paties Jėzaus žodžiai visų laikų žmonėms: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas”.
Dangaus šventųjų choras per visus amžius gieda Dievo šlovės ir palaimos žmonėms giesmę: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!”.
Brangieji! Drauge švęsdami Kristaus gimimo šventę šiais neramiais laikais ir jausdami artumą kenčiantiems žmonėms Ukrainoje ir visame pasaulyje, melskime Gelbėtoją prašydami: „Viešpatie, aplankyk mus su savo ramybe, kad džiūgautume tavo akyse tobula širdimi” (Mišių malda).
Visiems, brangieji, palaimintų ir Dievo artumu pripildytų Kalėdų švenčių! Amen.
Vilkaviškio vyskupija užima teritoriją, esančią dešiniame Nemuno krante, priklauso Vilniaus arkivyskupijai. Vyskupijos teritorija apima 6 tūkst. 557 km2, suskirstyta į 7 dekanatus – Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Merkinės, Molėtų, Širvintų, kur veikia 68 parapijos. Kaišiadorių vyskupijai J. Ivanauskas vadovauja nuo 2012 m.
Susijęstraipsniai
