Jubiliejų minintis archyvas rengia dovaną, kurią išpakuoti gyventojus kvies per Alytaus gimtadienį FOTO

Šiemet –100 metų, kai Lietuvos Respublikoje pradėjo veikti pirmasis valstybės archyvas. 2021-ieji Lietuvoje oficialiai paskelbti Archyvų metais. Solidaus jubiliejaus proga Alytaus archyvas su kolegomis iš kitų miestų planuoja parengti dovaną miestelėnams ir Dzūkijos sostinės svečiams, tačiau apie tai – vėliau. Pirma – apie tai, kaip sekasi archyvui Alytuje?

Pirmiausia – apie pavadinimą: Alytaus archyvas šiuo metu turi nebe ilgiausią vardą per visą savo istoriją – nuo 2017 metų yra Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialas, per visą naujų laikų Lietuvos santvarką nuo 1990 m. vadintas valstybiniu, nuo 1993 m. – apygardos, o nuo 1997 m. – apskrities archyvu.

Visus minėtus laikotarpius pergyveno dabartinė Alytaus archyvo vadovė Zenė Bernatavičienė. 1987-ųjų rudenį pradėjus dirbti vyriausia archyviste, įstaigai vadovauja nuo 1995 m. vasaros jos, pilna Alytaus archyvo istorija skaičiuojama nuo 1944 m. Tuomet dirbo 11 asmenų, šiuo metu 3 – valstybės tarnautojos ir 3 – darbuotojos, dirbančios pagal darbo sutartis.

Po administracinės teritorinės reformos 1950 metais archyvas vadinosi Alytaus rajono valstybiniu, po to –  ir Lietuvos TSR Centrinio valstybinio archyvo Alytaus filialu. Nuo 1944 m. Alytaus archyvui vadovavo A. Žemba, nuo 1956 m. – Vlada Bernatavičiūtė, nuo 1969 m. – Bronislovas Vonsavičius, nuo 1973 m. – Janina Kraveckienė, o nuo 1987 m. – Romualda Jakučionienė, kuri ir perdavė estafetę Z. Bernatavičienei.

„Dėl išorinių objektyvių priežasčių – ekonominių krizių, nulėmusių nepakankamą finansavimą nuo 2009 m., po to – valstybinės archyvų sistemos reorganizacijos 2019 m., Alytuje liko tik 6 archyvo darbuotojos“, – Alytausgidas.lt naujienų portalui įvardijo filialo vadovė, sąmoningai vartojanti sąvoką „darbuotojos“, mat vyrų kolektyve nėra jau nuo 2009-ųjų…

Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filiale ilgiausiai dirba Violeta Čiplienė, kuri archyve įsidarbino 1979 m. rudenį, iki 1992 m. ėjo archyvo ūkiskaitinės grupės archyvistės pareigas, o po šios grupės panaikinimo liko dirbti archyvo valytoja, kurios darbas, dėmesys švarai ir tvarkai archyve ypatingai svarbus ypač šiuo pandeminiu laikotarpiu.

Archyvo darbuotojų darbo stažo trukmės intervalas – nuo12 iki 41 metų. Vyriausioji specialistė Danutė Kasikevičienė vykdo įstaigų, perduodančių dokumentus Alytaus filialui, dokumentų valdymo priežiūrą, reikiamais duomenimis pildo Elektroninio archyvo informacinę sistemą.

„Taip Danutės pareigos įvardijamos oficialiai, o paprastai pasakius, ji rūpinasi, kad įstaigos tinkamai rengtų dokumentus, juos tinkamai sutvarkytų bei apskaitytų ir, pas save išsaugoję nustatytą laiką, perduotų į Archyvą nuolat saugoti“, – patikslina Z. Bernatavičienė.

Vyriausioji archyvo specialistė Ramunė Pajadienė teikia administracines paslaugas, paprastai tariant – nagrinėja asmenų prašymus, rengia atsakymus į paklausimus, reikiamais duomenimis pildo jau minėtą Elektroninio archyvo informacinę sistemą.

Vyresnioji archyvarė Ieva Bubelienė vykdo dokumentų priėmimą iš įstaigų, išduoda dokumentų bylas į skaityklą skaitytojams, Archyvo darbuotojams, prižiūri dokumentų, reikalingų pažymoms parengti, paiešką.

Archyvarė Alma Kaminskienė priima interesantų prašymus dėl pažymų gavimo, juos registruoja, taip pat vykdo dokumentų, reikalingų pažymoms parengti, paiešką, parengtus dokumentus: pažymas, kopijas įteikia asmenims: siunčia paprastu paštu, elektroniniu paštu, Elektroninio pristatymo informacinės sistemos priemonėmis.

Regioninio valstybės archyvo Alytaus filiale saugomi dokumentai užima beveik 2 tūkstančius metrų lentynų: per 600 fondų, kuriuos sudaro per 162 tūkstančius saugojimo vienetų, įrašytų į beveik tūkstantį apyrašų, o saugomi dokumentai sudaro du kompleksus – tarybinio laikotarpio (1944-1989 m.) ir Nepriklausomybės laikotarpio (nuo 1990 m.).

Alytiškių archyve galima rasti ir dokumentus apie kaip Respublikinio pavaldumo miestu 1977-aisiais tapęs Alytus sėkmingai augo kaip būsimasis šimtatūkstantinis miestas, tačiau priartėjęs beveik prieš 90 tūkstančių gyventojų ribos po savo 400-ojo gimtadienio 1981 m. iš Vilniaus sulaukė protokolo Nr. 13, kuriame „užsakoma“ iki tol gaivališkai augusio Dzūkijos sostinės gyventojų skaičiaus augimo pabaiga. „Kuriant Alytaus miesto detalųjį planavimą ir užstatymą rasti galimybę mažinti mechaninį gyventojų augimą“, – tiesiai šviesiai buvo nurodyta 1982 metų dokumentuose, saugomuose Alytaus archyve.

Seniausi dokumentai, saugomi filiale, sudaryti 1944 m., tiesa, tokių archyve saugoma nedaug. Z. Bernatavičienė pamini Alytaus apskrities darbo žmonių deputatų tarybos (DŽDT) vykdomojo komiteto veiklos dokumentus, posėdžių protokolus, sprendimus.

Po Jotvingių g. 7 pastato stogu daugiausia – sovietmečiu veikusių valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių veiklos dokumentai: Alytaus miesto ir rajono, Druskininkų miesto, Lazdijų miesto ir rajono, Varėnos miesto bei rajono valstybės ir vietos savivaldos institucijų bei įmonių, įstaigų, organizacijų, kaip antai verslinės kooperacijos tarybos Alytaus artelės ,,Pirmyn“ ir pan. veiklos dokumentai.

Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filiale sukaupta, saugoma ir dabartinėje apskrities teritorijoje 1944-1989 m. veikusių vietos savivaldos institucijų dokumentai – miestų, rajonų, vykdomųjų komitetų, apylinkių DŽDT, nuo 1977 m. virtusių Liaudies deputatų tarybomis.

Dzūkijos sostinėje taip pat sukaupta galybė teismų, valstybinių notarinių kontorų, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos įstaigų, pramonės įmonių, žemės ūkio įmonių dokumentų –mašinų-traktorių stočių, tarybinių ūkių, kolūkių, pvz., tokiais egzotiškais pavadinimais, „Paryžiaus Komunos“ Lazdijų rajono Noragėliuose ar ,,Kovo 8-osios“ kolūkio šio rajono Šaulėnų apylinkėje ir kt.

Dėl visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino valstybės archyvų skaityklos neveiks iki sausio 31 dienos, o gal ir dar ilgiau, tačiau informacija apie saugomus dokumentus yra teikiama nuotoliniu būdu, o pandemijai aprimus su norimais dokumentais ar jų kopijomis vėl bus galima susižapinti Alytaus archyvo skaitykloje, kur galima bus paskaityti ir tokių buvusių Dzūkijos laikraščių, kaip „Komunizmo aušra“, „Komunistinis rytojus“, „Po spalio vėliava“, „Raudonoji vėliava“, „Tarybinis balsas“, „Tarybinė Dzūkija“ archyvus.

2021-aisiais, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskelbtais Archyvų metais, Alytaus filialas ketina prisijungti prie teminių metų minėjimo ir talkinamas kitų valstybės archyvų planuoja parengti lauko ekspoziciją „Archyvas – miestui. Alytus: iš praeities į ateitį“. Jeigu  pandeminė situacija leis, ekspozicijos „išpakavimas“ planuojamas Alytaus miesto šventės metu, kuri ankstesnesniais metais vykdavo birželio viduryje.

Jau vasario 25 dieną Alytaus archyvo pastate atidaroma teminiam 100-mečiui skirta dokumentų paroda, tiesa, jos pristatymas visuomenei, dėl karantino, kaip tikėtina, bus perkeltas vėlesniam laikui.

„Jokių paslapčių, jokių trukdžių: įstaigos durys visuomenei – atviros visomis darbo dienomis, išskyrus karantino laikotarpį“, – užsukti, kai tik bus galima, kviečia Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo vedėja Z. Bernatavičienė.