Į Lietuvą grįžtančių – daugiau nei išvykstančių ALYTUS VĖL TURI 50* TŪKST. GYVENTOJŲ

50* tūkstančių – tiek gyventojų vėl turi Alytaus miestas. Šia žinia, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga priimdamas miesto žiniasklaidos atstovus, pasidžiaugė meras Nerijus Cesiulis.

* 50 tūkstančių gyventojų Dzūkijos sostinėje meras skaičiuoja su šiuo metu čia besiglaudžiančiais ukrainiečiais.

Tiesa, demografinė Alytaus (pernai gimė daugiau vaikų) ir visos Lietuvos situacija kažkiek gerėja ir be priverstinės ukrainiečių pagalbos. Naujausia statistika rodo, kad pernai daugiau lietuvių grįžo, nei išvyko.

Antrus metus iš eilės į gimtinę grįžtančių Lietuvos Respublikos piliečių buvo daugiau nei išvykstančių.

Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. į Lietuvą grįžo daugiau apie 24 tūkst. šalies gyventojų, šalį paliko apie 19 tūkst. asmenų.

Grįžtančių į Lietuvą, palyginti su išvykstančiųjų kiekiu, augimas pradėtas fiksuoti tik 2020 m., iki tol išvykstančiųjų būdavo daugiau nei grįžtančių.

Pavyzdžiui, itin didelė Lietuvos piliečių migracija buvo 2017 m. – išvyko 45 tūkst. žmonių, o į Lietuvą grįžo tik 10 tūkst.

Statistikos departamento skaičiai rodo, kad daugiausia 2021 m. į Lietuvą grįžusių buvo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, Airijos. Didžiausi migracijos srautai – Vilniaus apskrityje: čia sugrįžo apie 5,6 tūkst. gyventojų, išvyko apie 4,3 tūkst. asmenų.

Kas emigrantus skatina grįžti į Lietuvą?

„Turime pripažinti, kad Lietuvoje yra lengviau kurtis šeimoms – turime ne tik geros kokybės viešąją infrastruktūrą, bet ir prieinamas socialines, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas. Lietuvoje suteikiama vaiko priežiūros atostogų trukmė ir sąlygos išsiskiria ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir likusio pasaulio kontekste“, – teigia tarptautinės migracijos organizacijos IOM (angl. International Organization for Migration) Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis.

Biuro duomenimis, daugiau nei 60 proc. grįžtančiųjų į Lietuvą pasirenka kurtis šalies regionuose, kur visos reikiamos paslaugos, kaip darželiai ar mokyklos, yra arčiau gyvenamosios vietos.

Kad švietimas aktualus šalies gyventojams, rodo ir didelis aukštojo išsilavinimo rodiklis – Lietuva pirmauja ES pagal aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių. Lietuvoje aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą pernai buvo įgiję 57,6 proc. 30-34 metų amžiaus žmonių, kai ES vidurkis siekė 40 proc.

Didžiausia paskata grįžti emigrantams gali būti artimųjų ilgesys. „Spinter tyrimų“ vykdytos apklausos duomenimis, net 76 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių norėtų grįžti į Lietuvą dėl čia gyvenančių šeimos narių ir giminaičių.

Įsikurti gimtajame krašte gali būti patrauklu ir finansiškai. Nors 2021 m. nekilnojamasis turtas Lietuvoje brango 19 proc., jo įsigijimo galimybės vis dar išlieka vienos geriausių Europoje. Be to, grįžtančios jaunos šeimos gali pasinaudoti ir valstybės paskata pirmajam būstui įsigyti, kuri gali siekti nuo 15 iki 30 proc.

Lietuvoje – vis daugiau galimybių dirbti ir užsidirbti, tai irgi skatina emigrantus grįžti. Vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje yra vienas sparčiausiai augančių Europos sąjungoje (ES). Atotrūkis su Vakarų Europos pragyvenimo lygiu, panašu, vis mažėja.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis jau ketverius metus iš eilės auga daugiau nei 8 proc. per metus. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas augo beveik 10 proc. ir sudarė 1 tūkst. 586 eurus iki mokesčių. Prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs dar 8,8 proc.

Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. iš šalies išvyko 18 tūkst. 826 Lietuvos piliečių, sugrįžo – 23 tūkst. 712.

2020 m. išvykusių buvo 15 tūkst. 328, į Lietuvą grįžo 20 tūkst. 804 piliečiai.

Pasak N. Cesiulio, jis taip pat siekia, kad iš užsienio grįžtų kuo daugiau lietuvių. Alytaus miesto mero teigimu, jo žinutės feisbuko ir kitose socialinėse paskyrose daugiausia yra skirtos lietuvių emigrantams. Siekdamas dar didesnio pasiekiamumo Dzūkijos sostinės vadovas ketina įžengti ir į pasaulyje labiausiai augantį „Tik-Tok“ socialinį tinklą.