Dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“ prasidės jau šį ketvirtadienį.
Festivalio rengėjai kasmet išrenka vis kitą šviesią Dzūkijos asmenybę, į kurios gyventą kaimą atsikrausto „Čiulba ulba“. Šiemet tai – Varėnos rajone esantys Subartonys, o festivalis dedikuotas vienam subartoniškiui, rašytojui ir dramaturgui Vincui Krėvei-Mickevičiui (1882–1954).
Šių metų festivalio naujiena – šokio spektaklis-performansas „Dzūkija, katros nebebus“.
„Ca bus apė tep grait bėgancį čėsų ir besmainancį Dzūkijos veidų: daugybį jau gałėc nebegrįžtamai iš kasdzienybės pastraukusių senųjų paprocių, apeigų, tikėjimų, darbų, dainų, besmainancį kaimo gyvenimų ir jo žmonis. Mes – perpormanso kūrėjai išraiškiam pagarbų visai turcyngai Dzūkijos senajai kultūrai ir keliam klausimų – tai kokia gi Dzūkijos kaimų kultūros ateicis, ar jiej išliks dzūkiški? Ca ne cik vaidzinimas. Ca ir atsakymas, dėl’ ko rangiam šitų pescivalį“, – pasakoja idėjos sumanytoja, festivalio organizatorė Eglė Kašėtienė.
Spektaklį įgyvendins kompozitorė Toma Čepaitė, dirbanti su senaisiais archyvuose saugomais būtent Subartonių kaimo garso įrašais, bei šiuolaikinio šokio šokėjas, aktorius Petras Lisauskas.
„Ryšį su Dzūkija vis atrandu iš naujo, būtent per tokių žmonių kaip Eglė ir Rokas veiklą, tai tik dar labiau Dzūkiją įsimyliu, būtent per dzūkavimą, per tokias iniciatyvas, per tokių festivalių darymą. Kai Eglė užsiminė, tai sakiau: pasirašau bet kam“, – teigia dzūkas, iš Alytaus kilęs P. Lisauskas, kurį žiūrovai turės galimybę pamatyti šokant.
„Kūrybinis procesas be galo įdomus, nes nardydama tarp ano amžiaus garso įrašų, niekad nežinau, kokias mįsles pakuždės šio krašto dainos, į kokias kūrybines kasas ir aidus susipins buvę šio krašto žmonių gyvenimai“, įspūdžiais dalinasi kompozitorė T. Čepaitė.
Dzūkijos kultūrą Subartonyse bus galima patirti, išjausti, apčiuopti, atrasti ir net paragauti – laukia susitikimas su neseniai pristatytos parodos „Lavkė. Begalinė ekspedicija“ autorėmis.
Taip pat vyks žygiai bei ekskursijos su gamtininkais ir ornitologais, apsilankymai V. Krėvės-Mickevičiaus namuose, Gedimino Sederevičiaus filmas „Daivų keliais“, atskleisiantis ir kitą, galbūt daugeliui netikėtą, orientalistinę šio lietuvių literatūros klasiko pusę, totoriško maisto degustacija Lietuvos totorių liaudies buities muziejuje.
Lauks ir poezijos ir prozos skaitymai, kuriuose dzūkiškai nuskambės ir Jono Meko tekstai, festivaliui atkurtas Alytaus miesto teatro spektaklis „Raganius“ bei teatro „Labas“ spektaklis „Kas apsakys tas dzūkų linksmybes“.
Subartonyse veiks ir tradicinių dzūkų amatų dirbtuvės, praktiniai dainavimo ir šokio seminarai, paskaitos, o vakarais – bendri pasidainavimai prie laužo ir vakaruškos, kuriose šokiams grieš ne tik dzūkai ar jiems prijaučiantys muzikantai, bet skambės ir klezmer muzikos „Rakija Klezmer Orkestar“.
Dar vienas tiltas tarp krašto praeities ir šiandienos – Senųjų amatų studijos muzikinis gatvės teatro spektaklis „Gekumen“, pasakojantis apie tarpukario Lietuvos gyvenimą ir atskleidžiantis žydų kultūros indėlį.
Šįmet festivalio organizatoriai pasirūpino ir atvykstančiomis šeimomis su mažaisiais: visas keturias dienas greta pagrindinės programos veiks ir Vaikų kiemelis, kuriame tikrai netrūks smagių ir įdomių dzūkiškų užsiėmimų.
Festivalio rengėjai kviečia visus Dzūkijos kultūrai bei jos ateičiai neabejingus žmones atvykti į Subartonis, kurie čiulbės Ir ulbės liepos 14-17 dienomis.