Į Vyriausybę dėl jos programos įgyvendinimo priemonių plano kreipėsi Dzūkijos bičiulių grupės nariai, Kauno regiono bičiuliai, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Druskininkų savivaldybių, Lazdijų, Kauno, Prienų ir Varėnos rajonų merai bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Kelias Kaunas-Alytus yra svarbus ne tik kaip susisiekimo arterija, tačiau ir kaip viena iš sąlygų Pietų Lietuvos regiono socialinei, ekonominei pažangai.
Kreipimesi prašoma rengiant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą įtraukti ir vieno intensyviausių bei avaringiausių Lietuvos kelių – Nr.130 (Kaunas-Alytus) rekonstrukciją (analogiškai su keliu Nr. A14 (Vilnius-Utena)).
„Nors Dzūkijos kraštas yra sąlyginai netoli didžiausių šalies regiono centrų, tačiau dėl itin prasto susisiekimo, investicijoms pritraukti būtinų žemės sklypų ir infrastruktūros stokos kraštas negali išnaudoti savo potencialo. Daugelį metų nespręstos esminės šio regiono problemos lėmė didelius ekonominius čia gyvenančių ir dirbančių žmonių pajamų skirtumus lyginant su šalies vidurkiu. Dzūkijos krašto parlamentinės bičiulių grupės susitikime su šio krašto merais sutarta, kad susisiekimo problema yra viena iš svarbiausių, jai spręsti būtinos bendros Seimo, regiono vadovų ir Vyriausybės pastangos. Kelio Kaunas-Alytus projekto įtraukimas į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą būtų labai svarbus žingsnis šalinant kliūtis Pietų Lietuvos ekonominiam augimui,“ – teigia Alytaus mieste išrinktas Seimo narys, parlamentinės Dzūkijos bičiulių grupės pirmininkas Vytautas Bakas.
„Deja, kelias Kaunas-Alytus, kuriuo naudojasi ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir šalies svečiai, važiuodami tiek į Birštono, tiek į Druskininkų kurortus, išlieka nesaugiausias ir avaringiausias – šį problema nesprendžiama nuo 1997 m., tad metas judinti klausimą iš esmės“ – teigia Kauno regiono bičiulių grupės pirmininkas, Seimo narys Andrius Kupčinskas. Pasak jo, šiuo metu prioritetiniai darbai kelyje Nr. 130 yra žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros, o 2022 m. – techninio projekto parengimas ir realių kelio rekonstravimo darbų planavimas. Viso projekto darbai buvo aptarti su Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovais, Kauno ir Alytaus regionų savivaldybių merais, Susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu bei Seimo Ekonomikos komiteto posėdžiuose, vykdant parlamentinę kontrolę.
Remiantis anksčiau Susisiekimo ministerijos pateikta informacija, žemės paėmimo procedūros galėtų trukti iki 2022 m. rudens. Lygiagrečiai jau 2022 m. pradžioje galėtų prasidėti techninio projekto rengimas, kuris truktų iki 2023 m. spalio mėn. Realūs rangos darbai prasidėtų 2023 m.
Kelias Nr. 130 būtų rekonstruojamas į IIa kategoriją: iš viso – 3 eismo juostos (2 juostos – vienai ir 1 juosta – kitai eismo krypčiai, skirtingų krypčių eismą atskiriant apsauginiu barjeru, eismo juostų skaičių viena kryptimi keičiant maždaug kas 2–3 km).
Į rekonstruojamo kelio ribas šiuo metu patenka 274 žemės sklypai (121 sklypas – Kauno rajone, 153 – Prienų rajone), iš kurių būtina išpirkti kelio platinimui reikalingas žemės sklypo dalis. Bendras visuomenės poreikiams paimamos žemės plotas – 41,9 ha (Kauno rajone – 14,59 ha, Prienų rajone – 27,33 ha). Tam reikės iki 3 mln. Eur („Via Baltica“ sklypams nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos prireikė per 4 mln. Eur).
Kaip teigia Susisiekimo ministerija, šiuo metu svarstoma galimybė į Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą įtraukti krašto kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus rekonstravimo projektą, tačiau šiam projektui įgyvendinti kol kas nėra užtikrintas finansavimas.
Anot A. Kupčinsko, ankstesniuose pasitarimuose su Susisiekimo ministerijos ir LAKD vadovais sutarta, kad reikiamos lėšos bus numatytos LAKD sąmatose, nekeičiant Seime patvirtinto 2021 m. patvirtinto biudžeto projekto. Tuo pačiu siūlytina keisti žvyrkelių finansavimo proporcijas, daugiau dėmesio skiriant strateginei Lietuvos kelių infrastruktūrai finansuoti ir plėtoti.