Šalyje įsitvirtinę šilti ir sausi orai – iššūkis priešgaisrinėms komandoms, į iškvietimus dėl degančio miško vykstančioms kone kasdien, praneša Valstybinių miškų urėdija (VMU).
Miškų stebėjimui naudojamos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos bei pasitelkiami dronai. Šiuo metu šalyje nustatyta III ir IV miškų gaisringumo klasės – vidutinis ir didelis miško gaisrų pavojus.
Šiomis dienomis Lietuvoje miškų gaisringumas toliau didėja, daug kur, o ypatingai Šiaurės Lietuvoje pasiekta IV gaisringumo klasė iš V galimų – tai reiškia didelį miško gaisrų pavojų.
VMU regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki gegužės 25 d., Lietuvos miškuose užregistruota 50 gaisrų 13,25 ha plote (2022 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 38 miško gaisrai 40,04 ha plote).
Valstybinių miškų urėdijos specialistai primena, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30-50 eurų baudą.
Už miško naikinimą arba žalojimą, jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat sukėlus kitokį miško gaisrą arba jo išplitimą teks susimokėti 560-1 tūkst. 200 baudą. Taip pat reikės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.
Viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių. Gaisrų metu sunaikinami vertingi medynai, žoliniai augalai, smulkioji fauna ir flora, pakeičiama dirvožemio struktūra, teršiamas oras, sunaikinami estetinio pobūdžio elementai.
Kaip elgtis, pamačius gaisrą?
Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Valstybinių miškų urėdijos miškininkams.