Praėjusiais metais nekilnojamojo turto (NT) rinkos tendencijos pasikeitė iš esmės – paklausa bei sandorių skaičius reikšmingai sumažėjo, tačiau NT kainų kreivė visus metus išlaikė kilimo tendenciją, aktyvumą slopino ne tik aukštos palūkanų normos, tačiau ir karo fonas bei energijos kainos. Domimės, kokios šių metų tendencijos šalyje ir mūsų mieste, ar alytiškiai perka būstą svečiose šalyse?
„Metų pradžia buvo ramesnė, tačiau vos atšilus orams pagyvėjo sodų ir sodybų rinka. Žmonės nori į gamtą, nori džiaugtis grynu oru. Perka ir užsienyje gyvenantys lietuvaičiai. Investicija mažesnė 20 000 – 40 000 eurų. Tokioms sumoms nereikia ir kredito, perka savais pinigais. Pastebėjome tendenciją, kad jei gyvena ne Lietuvoje, tai, pardavus butą, nusiperka sodą, kurio nedidelis išlaikymas. Yra kur susidėti daiktus ir grįžus į Lietuvą yra kur apsistoti ir pagyventi kelias savaites. Paprastai grįžta vasarą, tad tinka ir vasarnamiai“, – pasakoja NT agentūros „Miroda“ direktorė Rima Mitkienė.
Registrų centro duomenimis, pirmieji keturi šių metų mėnesiai pagal įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių atsilieka net ir nuo praėjusių metų.
Per pirmus keturis šių metų mėnesius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 30,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 13,1 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-balandį.
„Reikšmingesnių teigiamų pokyčių nematyti nei butų, nei namų, nei žemės sklypų pardavimuose“, – teigė įmonės duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Šiais metais visoje šalyje įregistruota 8,7 tūkst. butų pardavimų – 14,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-balandį, kai buvo įregistruota 10,2 tūkst. butų sandorių.
Paklausus, kokias tendencijas stebti NT agentūra, R. Mitkienė sako: „Išskirti vieno ypač butų segmento negalėčiau. Senjorai arba vaikai tėvams ieško vieno kambario butų. Prioritetai teikiami 1-3 aukštams, pageidautina su balkonu. Jaunesni ieško 2-3 kambarių butų. Ieškančių skaičius sumažėjęs. Didelę įtaką pirkimams daro didelės bankų palūkanos. Nemaža dalis tiesiog nenori imti kredito dabar, kitai daliai neužtenka gaunamų pajamų. Pirkimus šiek tiek pagyvina užsienyje gyvenantys lietuvaičiai, kurie perka už savo uždirbtus pinigus, be paskolos.“
R. Mitkienė pasidžiaugė, jog miestas po truputį plečiasi, statomi individualūs namai. „Visgi laisvų sklypų mieste mažėja, todėl ir galimybės plėtrai sumažėja. Dar plėtrą smarkiai sustabdė miesto savivaldybės tarybos priimtas infrastruktūros mokestis. Dažnas, norintis statyti pagalvoja, paskaičiuoja ir nusiperka sklypą Alytaus rajone bei kuriasi ten. Tad daugiau individualių namų statoma Alytaus rajone.
Lietuvaičiai investuoja ir užsienyje. Paprastai tai būna jau ne pirmas, o antras ar trečias būstas. Dažnas perka sau, kad galėtų šiltai gyventi kelis žvarbius žiemos mėnesius. Tai – labiau pagyvenę žmonės, dažnu atveju pensininkai, kurie turi daugiau laisvo laiko ir gali sau tai leisti. Jaunimas perka investicijai ir nupirktą būstą „leidžia“ nuomai, taip gaudami papildomas pajamas.
Dar prieš metus buvo ypač populiarus Kipras. Investuotojai duoda labai geras išsimokėjimo sąlygas naujai statomam būstui, išsimokėjimą iki 7 metų, na, ir kainos buvo panašios kaip Alytuje. Tačiau šiuo metu kainos labai išaugo, padidėjo mokesčiai ir netoliese esantis karas sumažino investuotojų srautus ir nukreipė į kitas šalis. Labai išpopuliarėjo Ispanija. Nors ir brangiau, didesni mokesčiai, didesnė biurokratinė našta, bet saugiau.“