Aptikta dar per 600 B.1.1.7 („britiškojo“) viruso linijų atvejų, suskaičiavo koronaviruso sekoskaitos tyrimus šalyje koordinuojanti Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) laboratorijoje ištirta 550 ėminių, iš kurių 536 atvejai priklauso „britiškam“ variantui, o šie atvejai sudaro 88 proc. (30 iš 34) ėminių iš Alytaus apskrities.
Dar 48 ėminiai, iš kurių 33 atvejai priklauso „britiškam“ koronavirusui, ištirti Vilniaus universiteto gyvybės mokslų centro laboratorijoje (2 iš 2 – iš Alytaus apskrities), bei 60 ėminių, iš kurių 52 atvejai priklauso „britiškam“ variantui, nustatyta Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje (1 iš 1 – Alytaus apskrities).
Lietuvoje aptinkami ir B.1.617.2 („indiški“) atvejai. B.1.617.2 yra naujausia, prie rūpestį keliančių atmainų pasaulio sveikatos organizacijos priskirta, SARS-CoV-2 linija, ji pasižymi tiek ženkliai padidėjusiu perdavimo efektyvumu (apie 60 proc. didesnis lyginant su „britiškuoju“ variantu), tiek stipriai (apie 6,8 karto) sumažėjusiu neutralizuojančių antikūnų efektyvumu pasiskiepijus arba persirgus kita atmaina. „Indiško“ varianto turimos mutacijos, kurios, įtariama, ir yra atsakingos už pakitusius šios atmainos bruožus, yra S baltyme randami amino rūgščių pakitimai L452R, T478K, ir P681R.
Nors „indiškasis“ koronavirusas pasižymi padidėjusia tikimybe užsikrėsti pasiskiepijus ar persirgus kita atmaina, tyrimai rodo, kad skiepijimas viena vakcinos doze („Comirnaty“ arba „Vaxzevria“) nuo simptomų užsikrėtus „indiška“ atmaina apsaugo 33,5 proc., o pasiskiepijus abiejomis dozėmis – 80,9 proc.
Asmenys, paskiepyti abiejomis vakcinos dozėmis, taip pat yra 92–96 proc. apsaugoti nuo hospitalizacijos užsikrėtus šia atmaina.
Pasak NVSPL mokslininkų, per artimiausius mėnesius šalia indiškojo COVID-19 gali tekti išgirsti ir apie jai giminingą AY.1 liniją, kuri nėra plačiai paplitusi pasaulyje, tačiau kaimyninė Lenkija apie j1 jau yra pranešusi.
Lietuvos koronaviruso sekoskaitininkai jau aptiko ir P.1 („brazilišką“) versiją.
Sekoskaitos duomenyse Lietuvojee taip pat jau aptikti galimai epidemiologiškai susiję „britiško“ varianto (B.1.1.7) atvejai, kuriuose sekoskaita taip pat nustatė S baltymo E484K mutaciją. Ši mutacija yra siejama su sumažėjusiu antikūnų efektyvumu persirgus atmainomis be šių mutacijų ar pasiskiepijus ir yra viena iš raktinių mutacijų kitose rūpestį keliančiose ir stebimose atmainose B.1.351 (t. y. vadinamoje Pietų Afrikos Respublikos) ir P.1 („braziliškoje“), taip pat B.1.620 linijoje (dar vadinamoje „Anykščių šilelio“ ar „Puntuko“, tačiau E484K nėra viena iš mutacijų egzistavusių visų „britiškų“ variantų bendrame protėvyje.
Lietuvoje „britiški“ koronaviruso variantai sukelia virš 90 proc. visų SARS-CoV-2 infekcijų, kurių S baltymas vis dar yra pakankamai panašus į šiuo metu skiepuose naudojamus S baltymus (t. y. skiepai prieš alfą atmainą veikia beveik vienodai efektyviai), tačiau būtent E484K mutacija gali reikšmingai sumažinti natūralios infekcijos metu arba po skiepo susidariusį antikūnų atsaką, todėl į šiuos „B.1.1.7+E484K” atvejus bus reaguojama intensyviau.
Iš viso iki šiol Lietuvoje pagal NVSPL koordinuojamą sekoskaitos projektą jau atlikta per 12 tūkst. ėminių sekoskaita ir aptikta per 8 tūkst. B.1.1.7 („britiško“ variantas), kitų linijų – kol kas tik dešimtimis ar vienetais.