Greitieji kreditai, pasiskolintus pinigus išleidus, pavyzdžiui, valstybės nekompensuojamai, tačiau geresnei gyvenimo kokybei būtinai odontologinei procedūrai arba už komunalines paslaugas susikaupusiai skolai padengti – sprendimas, atnešantis, sutikite, realią naudą. Tačiau greitasis kreditas, tapęs per didele finansine našta, kai, nesugebant laiku sumokėti įmokų, paskolos sumą dar labiau padidina susikaupusios palūkanos ir kyla rizika susidurti su antstoliais – žingsnis, dėl kurio, tikėtina, reikėtų gailėtis.
Šie du pavyzdžiai, iliustruojantys, kaip ta pati finansinė paslauga ja pasinaudojusių asmenų gyvenimą gali „nudažyti“ kardinaliai priešingomis spalvomis ir slepia atsakymą į klausimą, ar gerai imti greitąjį kreditą? Greitasis kreditas nėra nei gėris, nei blogis. Viskas priklauso nuo individualių aplinkybių. Tai yra – teisingų arba klaidingų mūsų sprendimų, prieš pasirašant paskolos sutartį bei tinkamo arba netinkamo elgesio pastarosios sutarties laikotarpiu.
Kada greitasis kreditas – geras sprendimas?
Pritrūkus pinigų, yra du pagrindiniai būtų pastarųjų gauti: užsidirbti daugiau arba pasiskolinti. Žinoma, idealiausia būtų pirmasis variantas. Deja, ne kiekvienas turi galimybių (tiesa, kartais – ir motyvacijos) dirbti papildomai. O kartais pinigų prireikia taip greitai, jog atlyginimo ar kitų pajamų „įkritimo“ į banko sąskaitą laukimas – ne išeitis. Tokioje situacijose greitieji kreditai, klientų tarpe vertinami ne tik dėl proceso greičio, bet ir paprastumo – gera išeitis.
Tiesa, tik tais atvejais, kai kreditoriaus priimtinas sprendimas suteikti greitąją paskolą sutampa su realiomis potencialaus kredito gavėjo galimybėmis. Kalbant paprasčiau, net jei asmuo atitinka visas kreditoriaus keliamas sąlygas, labai svarbu, jog ir pats asmuo objektyviai įvertintų realias savo galimybes laiku grąžinti paskolą. Tai padaryti visai nesudėtinga. Tereikia iš pastoviai gaunamų pajamų atimti nuolatines išlaidas, taip pat – sumą, atitinkančią mėnesinį planuojamos imti paskolos įmokos. Nuoširdžiai sau atsakyti, ar likusios sumos pakaktų, kad Jūsų ir Jūsų šeimos gyvenimo kokybė per daug nenukentėtų. Jei atsakymas teigiamas, galite drąsiai pildyti paskolos sutartį.
Tiesa, vos nepraleidome labai svarbaus žingsnio, neatsiejamo nuo galimybės džiaugtis teigiama patirtimi, imant greituosius kreditus. Tai – skirtingų kreditorių pasiūlymų palyginimas. Jei turite daug laiko ir kantrybės, tai galite padaryti patys, apsilankę kiekvieno kreditoriaus interneto svetainėje ir atkreipdami dėmesį į tokius kriterijus, kaip kredito palūkanos, maksimali paskolos suma ir pan. Žinoma, šį veiksmą, gerokai greičiau ir patogiau, galite atlikti, tiesiog užsukę čia ir pasinaudoję automatine paskolų palyginimo sistema.
Kokiais atvejais, užuot ėmus greitąjį kreditą, geriau rinktis kitas alternatyvas?
Kai kuriuos asmenis nuo minties pasiimti greitąjį kreditą, užsineriant „akmenį po kaklu“, jau pirmajame žingsnyje, tai yra – pildant paskolos paraišką, atbaido kreditoriai, šią atmesdami, kaip netenkinančią pagrindinių reikalavimų, keliamų potencialiam paskolos gavėjui. Priminsime, jog, norint gauti greitąjį kreditą, remiantis Lietuvos banko ir šią sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, asmuo turi:
- atitikti kreditoriaus nustatytą amžiaus cenzą, kuris įprastai yra 18 metų riba, tačiau kai kurios finansų bendrovės kreditus išduoda tik sulaukusiems 21-erių metų;
- turėti Lietuvos Respublikos pilietybę arba leidimą nuolat gyventi mūsų šalyje;
- turėti ne trumpesnį nei 4 mėnesių nepertraukiamą darbo stažą;
- neturėti finansinių įsipareigojimų, viršijančių 40 % pastovių mėnesio pajamų;
- būti įvykdęs įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir neturėti pavėluotų sumokėti įmokų (pavyzdžiui, telekomunikacijos bendrovėms ir pan.);
- turėti asmeninę banko sąskaitą, atidarytą viename iš Lietuvos komercinių bankų bei naudotis internetine bankininkyste, reikalingą asmens tapatybės patvirtinimui.
Tiesa, galima išskirti ir visą eilę „kabliukų“, kuriems esant, greitasis kreditas nėra rekomenduojamas sprendimas, nepaisant to, kad kreditorius, vadovaudamasis aukščiau aptartais kriterijais, jau „palaimino“ paraišką.
- Greitasis kreditas neturėtų būti imamas tais atvejais, jei juo norima „užlopyti“ kitus finansinius įsipareigojimus. Jei nepavyksta susitvarkyti su turimomis paskolomis, užuot prisiėmus naują paskolą, rekomenduojama pasidomėti kreditų refinansavimo galimybe.
- Jei, vertinant objektyviai, akivaizdu, kad pinigų, likusių iš gaunamų pajamų atėmus reguliarias išlaidas, vos vos pakanka asmeninių ir šeimos reikmių patenkinimui, nauja paskola nėra pati geriausia mintis, tiesa? Greitasis kreditas įprastai imamas, iš anksto žinant, kur bus išleisti gauti pinigai, o, šiems išgaravus, lieka nauji finansiniai įsipareigojimai. Nuoširdžiai sau atsakykite, ar galėsite dar labiau „susiveržti diržus“?
- Jei turite bent menkiausią įtarimą, kad pastoviai gaunamos pajamos gali sumažėti ar net kyla darbo netekimo grėsmė, nuo naujų finansinių įsipareigojimų, žinoma, racionalu būtų atsiriboti.
Taigi, racionaliai mąstančiam, finansiniam raštingam žmogui greitasis kreditas iš tiesų gali tapti teisingu sprendimu, padėsiančiu išspręsti vieną ar kitą problemą. Tačiau, kai kalbama apie neatsakingus, su visais šios finansinės paslaugos niuansais nesusipažinus asmenis, susiviliojančius pirmu pasitaikiusiu kredito pasiūlymu, imti kreditą tikrai nėra gerai.