Tiesiogiai merus Lietuvoje jau rinkome per dvejus savivaldybių rinkimus. Pirmuoju „tiesioginiu“ meru Dzūkijos sostinėje tapo Vytautas Grigaravičius, antruoju – Nerijus Cesiulis. Ar 2023 m. bus ir trečiasis „tiesioginis“?
Kaip Alytausgidas.lt jau rašė anksčiau, tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, tai iki šių savivaldybių tarybų kadencijos pabaigos likus dviems metams paskelbė Konstitucinis Teismas, tiesa, tiesiogiai rinkti merai dabar galės baigti kadenciją, o tada bus sprendžiama, ar keisti Konstituciją ir tiesioginius rinkimus įteisinti.
Dabartinis Alytaus miesto meras N. Cesiulis mano, kad tiesioginiai mero rinkimo naudingi visuomenei, nes galima pareikalauti atsakomybės, esą anksčiau meru galėjo tapti vos į tarybą patekęs politikas.
Iki 2015 m. rinkimų Alytaus miesto merą rinkdavo 27-i į miesto tarybą išrinkti politikai.
Kadangi oficialiai Dzūkijos sostinėje jau nebegyvena 50 tūkstančių žmonių, į artimiausią tarybą 2023-ųjų pavasarį rinkėjai galės deleguoti mažiau deputatų, tad, jeigu tiesioginiai rinkimai nebus įteisinti pagal Konstituciją, gali būti, kad merą Alytuje rinks vos 25 išrinktieji politikai.
Palyginimui, tiesioginiuose rinkimuose V. Grigaravičių į merus išrinko daugiau nei 16 tūkst., N. Cesiulį – per 10 tūkst. balsavimo teisę turinčių alytiškių.
Dabartinis tiesiogiai rinktas meras antrame ture pranoko Gediminą Daukšį, nors po pirmojo rinkimų etapo nuo pastarojo politiko atsiliko.
Susijęstraipsniai
