Aukšti Nemuno skardžiai ir dar neatrasti kultūros objektai – tokią savaitgalio programą šio krašto lankytojams sudarė alytiškiai.
Ekspertai sako, kad panašius juodraštukus-vedlius tingiems turistams turėtų sudaryti bet kuris didmiestis. Keliautojas ir kelionių startuolio „Hoperfy“ bendraįkūrėjas Tadas Kertenis kandokai atsiliepia apie keliaujančius tautiečius: ,,Jaunesni žmonės dažnai pageidauja vykti ne ten, kur pigiau ir patogiau, o ten, kur galėtų patirti įspūdžių, pasidaryti gražesnių nuotraukų. Tam, be abejo, įtaką daro socialiniai tinklai, o vyresniems reikia tiesiog įtaigių aprašymų“.
Alytaus turizmo informacijos centro vadovė Lena Valentaitė-Gudzinevičienė siūlo nenuvertinti senjorų. Kai kurie jų pasivaikščiojimo negali įsivaizduoti be mobilios programėlės. „Visit Alytus“ – tikrai populiarus ir mėgiamas turistų. ,,Programėlė su audiogidu suteikia galimybę savarankiškai keliauti ir pažinti Alytų, o pamatyti ir patyrinėti čia tikrai yra ką“, – įsitikinusi L. Valentaitė-Gudzinevičienė.
Pasak jos, turistinė diena su kavos pertraukėle ir tikrais dzūkiškais pietumis po Alytų galėtų prasidėti pažintimi su Senamiesčio skveru. Prieš Antrąjį pasaulinį karą čia klestėję prekybininkų ir amatininkų namai buvo sugriauti. Po karo suformuota aikštė šiuo metu rekonstruota, puošiasi margaspalviu fontanu ir kasmetiniu sakurų žydėjimu pavasarį. Prieš pora metų Senamiesčio skvere pastatytas paminklas Dainavos apygardos partizanams.
Maršruto tęsinys – naujam kultūriniam gyvenimui atgimusi buvusi Alytaus miesto sinagoga. Čia įkurtas Audiovizualiųjų menų centras, vyksta parodos, koncertai, įrengta ekspozicija „Šalom, Alytau!“, pristatanti Alytaus žydų gyvenimą tarpukariu. Iki gruodžio 3 d. dar galima suspėti pamatyti parodą „Misticizmo ugnis – Soutine ir litvakų dailė“. Tai unikali, iš Niujorko atkeliavusios Samuelio Taco privačios meno kolekcijos dalis, kurioje pirmą kartą Lietuvoje vienoje ekspozicijoje – du pasaulinės šlovės sulaukę XX a. meno grandai – Chaïmas Soutine’as (1893–1943) ir Amedeo Modiglianis (1884–1920), kurių darbai saugomi didžiausiuose pasaulio muziejuose bei privačiuose rinkiniuose.
Namas, kurio laiptus puošia liūtukų figūros – dar vienas pastatas, šalia kurio verta stabtelti. Jis priklausė žymiam tarpukario Alytaus visuomenės veikėjui, advokatui Mendeliui Bokšickiui, čia gimė jo sūnus Saadia Bahatas, žinomas Izraelio menininkas. Prie namo įrengti keturi Atminimo akmenys, skirti Mendelio Bokšickio šeimai. Įdomus ir pirmasis trijų aukštų namas tarpukario Alytuje. Jis pastatytas dar 1932 metais, o alytiškių pramintas Zimavičienės mūru.
L. Valentaitė-Gudzinevičienė siūlo apžiūrėti ir 13 metrų aukščio paminklą ,,Laisvės angelas“, menantį Lietuvos nepriklausomybės kovas, ir Alytaus kurorto parko skverelyje stovintį memorialą „Nurimęs varpas“. Pastarasis skirtas politiniams kaliniams ir tremtiniams, Dainavos apygardos partizanams, 1941 m. birželio 22–28 d. Lietuvos kariuomenės sukilėliams pagerbti. Varpas – universalus ir suprantamas žmonėms simbolis, tarsi aidintis apie visą Lietuvos istoriją.
Į vaikystę ir spalvingą eilėraščių pasaulį nukels Anzelmo Matučio memorialinis muziejus. Jis įkurtas name, kuriame gyveno vaikų poetas, pedagogas Anzelmas Matulevičius-Matutis. Čia galima pamatyti didžiąją dalį A. Matučio vaikams sukurtų knygų. Kitapus gatvės A. Matučio parke žaismingai pažirę mediniai poeto kūrinių personažai.
Užsukus į Alytaus kraštotyros muziejų, galima interaktyviai susipažinti su Alytaus krašto istorija. Apsilankę čia neseniai įrengtoje dzūkiškoje sodyboje „Sodzius Dzūkijon“ išgirsite Dzūkijos pasakorių porinimus, geriausių grybautojų paslaptis ir patarimus, galėsite aplankyti XX a. pradžios karčiamą.
Kiek neįprastas „paveikslas“ keliaujantiems pėsčiomis po Alytų – sieninės tapybos darbai. 2020 m. Alytaus miesto teatro inicijuoto festivalio „Namai suARTina“ metu buvo ištapytos keleto pastatų sienos. Vėliau tokių piešinių daugėjo. ,,Siuvėja su katinais“, ,,Vingis“, ,,Telefonas“, ,,Šaulių namai“, ,,Laukiantis keleivis“, ,,Jurgis Kunčinas“ – jei tik ryšitės juos surasti, meniški vaizdai tikrai sužavės.
Verta užsukti ir į rožynais garsėjantį Miesto sodą – iki šiol išlikę patrauklios legendinės miesto erdvės su išpuoselėtais želdiniais, dūkstančiomis voveraitėmis, vardiniais ąžuolais, įsimylėjėlių pasimatymų vietomis.
Po pasivaikščiojimų atsikvėpti ir išgerti kavos L. Valentaitė-Gudzinevičienė siūlo „Kavos skvere“, kur galima paragauti gilių ir net varnalėšų kavos su sveikuolišku desertu. Beje, ruduo čia kvepia keptais kaštainiais. Rimtai praalkusiems – dzūkiškų patiekalų kviečia paragauti miesto kavinės.
Pasistiprinus pravartu pasivaikščioti ar pavažinėti pėsčiųjų ir dviračių takais. „Dailidės ežerai, aukščiausias Lietuvoje Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas, Alytaus piliakalnis su medžio skulptūrų ekspozicija, Jaunimo parkas su meilės labirintu, skulptūromis ir vaikų žaidimų aikštelėmis, – keliautojas supras, kad laikas čia nėra jo sąjungininkas“, – teigia L. Valentaitė-Gudzinevičienė.
Aktyvią pažintinę dieną siūloma ,,amortizuoti“ Alytaus sporto ir rekreacijos centro baseino ir pirčių komplekse. Tiesiog leiskite ramiai SPA popietei vainikuoti jūsų pažinties su Dzūkijos sostine dieną.
Jurgita Bruniuvienė
Susijęstraipsniai
