Miesto daugiabučių laiptinėse galima rasti informacinių lapelių, kuriuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas perspėja, kad „… name bus padidinta karšto vandens temperatūra, bus karštesni gyvatukai“.
Ši klastinga liga Kaune pasiglemžė žmonių gyvybes, mirė mažiausiai šeši žmonės, sirgę legionelioze, trys – nuo šios ligos, kiti trys –nuo gretutinių ligų. Dar kelios dešimtys gyventojų dėl legioneliozės buvo arba vis dar yra gydomi ligoninėje.
Dėl legioneliozės protrūkio Garliavoje (Kauno r.) ir Kaune vietos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai ėmėsi ikiteisminio tyrimo dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Siekiama nustatyti visas reikšmingas šios pavojingos gyvybei ligos protrūkio aplinkybes ir įvertinti, ar tyrimo metu nustatytos pasekmės nėra kilusios dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.
Pastarąjį kartą legioneliozė Alytaus mieste buvo nustatyta. Kaip mūsų redakciją informavo NVSC Alytaus departamento direktorė Dalytė Nekraševičienė, legioneliozės Alytaus mieste šiuo metu dar nenustatyta, tačiau pastarąjį kartą buvo 2020 m. liepą.
Pasiteiravus, ar informacija apie legioneliozę Alytaus mieste platinama su departamento žinia, direktorė patvirtino, kad taip, jog savivaldybių paprašė pasidalinti informacija su gyvenamųjų namų administratoriais, bendrijomis bei suinteresuotais asmenimis.
- D. Nakraševičienė ramina: legionelioze užsikrečiama aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis, o geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama.
Pasak NVSC Alytaus departamento direktorės taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.
Alytaus miesto daugiabučių laiptinėse platinamuose lapeliuose minimos būtinos legioneliozės profilaktikos priemonės. Kokios jos yra pagal normatyvų reikalavimus?
Geriamojo vandens ir buityje naudojamo karšto vandens saugos ir kokybės reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos, o karšto vandens temperatūra šilumos vartotojų čiaupuose turi būti ne žemesnė kaip 50 0C (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo).
Kadangi, pasak D. Nakraševičienės, žemesnėje nei 20 °C ir aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje legionelės nesidaugina, svarbu palaikyti tinkamą karšto vandens temperatūrą – 50–60 °C, o šalto geriamo vandens temperatūra turi būti mažesnė kaip 20 º C, neleisti vandeniui užsistovėti, vengti vandens sistemoje naudoti medžiagas, kuriose gali kauptis ar susidaryti bakterijų mitybos medžiagos, tinkamai valyti vandens sistemas, kad nesusidarytų nuosėdos.
Direktorė primena, kad normos yra privalomos valstybės, savivaldybių institucijoms, geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, regioniniams viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, garantiniams geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, kitiems ūkio subjektams, kurie nėra tiekėjai, bet išgauna geriamąjį vandenį ir naudoja jį vykdydami ūkinę veiklą, karšto vandens arba šilumos tiekėjams, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams (eksploatuotojams), pastatų vidaus vandentiekio sistemas projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, įrengiantiems ir eksploatuojantiems asmenims.
Į mūsų portalo klausimą, ar karšto vandens temperatūrą siūloma didinti dėl to, kad normatyvų iki tol profilaktiškai ar tiesiog praktiškai Alytaus mieste nebuvo laikomasi, NVSC Alytaus departamento vadovė patvirtino, kad jos vadovaujama organizacija iš įstaigų ir gyventojų informacijos dėl nepakankamos karšto vandens temperatūros nebuvo gavusi – rekomendacijos buvo pateiktos tiesiog siekiant atkreipti dėmesį ir priminti legioneliozės profilaktikos priemones, kad nekiltų pavojus gyventojų sveikatai.
Jei „karštesnio vandens“ ir „karštesnių gyvatukų“, šiuo metu, t. y. šiltą gegužės mėnesį, Alytaus miesto daugiabučiuose prireiks siekiant laikytis higienos normų, iš kokių, kieno lėšų tai bus apmokama?
NVSC Alytaus departamentas informuoja, kad „tinkamos temperatūros karšto vandens užtikrinimas yra daugiabučių namų administratorių pareiga, o nepakankamos karšto vandens temperatūros, kuri neatitinka higienos normų reikalavimų, palaikymas daugiabučių namų sistemose, yra pažeidimas, kuris kelia pavojų gyventojų sveikatai.
- D. Nakraševičienė pabrėžia, kad taupyti sveikatos sąskaita yra rizikinga – gyventojai, kurie moka už karštą vandenį, turi gauti tinkamos temperatūros vandenį visą laiką.
Po legioneliozės protrūkių Kaune ir rajone, daugiabučių namų bendrijų ir administratorių veiksmai, susiję su šilumos ūkio priežiūra, jau aptarti. Pasiūlyta kasmet, pasibaigus šildymo sezonui, organizuoti pasitarimus ir visoms atsakingoms šalims (šilumos ūkio prižiūrėtojams, daugiabučių administratoriams, bendrijoms) priminti su legioneliozės prevencija būtinus veiksmus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryboje, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi energijos kokybės reikalavimų, pradėta diskusija dėl teisinio reguliavimo ir techninių kontrolės priemonių tobulinimo, kad būtų geresnė karšto vandens sistemų kontrolė būtų užtikrinta.
Legioneliozė – ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Naudojant gėrimui ar maistui užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus. Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia Legionella pneumophila. Šios bakterijos gyvena upių, ežerų, vandentiekio vandenyje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Čia nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas joms daugintis, ypač esant 20–45 °C temperatūrai. Žemesnėje nei 20 °C ir aukštesnėje nei 60 °C legionelės nesidaugina. Be to, jos tarpsta oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje, naudojamai kvėpavimo takų gydymui ir kt.
