Baigiantis 2022 metams miesto politikai išklausė Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2021 metų ataskaitą. Ją parengė Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (VSB).
Kai kurie statistiniai skaičiai mieste – šokiruojantys:
- mėginusių žudytis žmonių skaičius Alytuje ženkliai viršija Lietuvos vidurkį.
Kaip informavo VSB direktorė Ingrida Rutkauskienė, bandymas žudytis skaičius Lietuvoje savižudybių rodiklis vis dar yra didžiausias Europoje ir vienas didžiausių pasaulyje, o Alytaus miestas patenka į šalies raudonąją zoną.
Mėginimo žudytis rodiklis Alytaus mieste didesnis už Lietuvos vidurkį (apie 26 atvejus vienam šimtui tūkstančių gyventojų) ir siekia apie 46 atv.
Analizuojant 2021 m. bandymų žudytis duomenis, pastebėta, kad Alytaus mieste dažniausiai bando žudytis moterys (54,2 proc.).
Alytuje daugiausiai bandė žudytis 18–44 m. amžiaus asmenys (62,5 proc.), 20,8 proc. sudarė 45–54 m., o 16,7 proc. – asmenys iki 17 metų amžiaus (jauniausios buvo 13 metų merginos). Tiesa, pasak I. Rutkauskienės, buvo šeši atvejai, kai bandymas žudytis buvo užregistruotas iki 6 metų amžiaus vaikų, todėl duomenis reiktų vertinti kritiškai.
Alytaus miestas į raudonąją zoną taip pat patenka dėl mirtingumo transporto įvykiuose (13,4 atvejo 100 tūkst. gyv., Lietuvos vidurkis – 6,6 atv.). Alytuje eismo įvykiuose daugiausiai žuvo moterų (57,2 proc.), o didžiąją dalį (71,4 proc.) – 18–44 m. amžiaus.
Alytus raudonojoje zonoje, Lietuvos vidurkį lenkia yra ir pagal mirtingumą nuo piktybinių navikų.
Daugiausia asmenų mieste mirė nuo leukemijos ir limfomos navikų, gerklų, trachėjos, bronchų ir plaučių vėžio bei odos melanomos, gaubtinės žarnos ir priešinės liaukos vėžio. 67,4 proc. šių mirusiųjų buvo 65 m. ir vyresni, o taip pat 45–64 m. amžiaus grupės.
Alytaus mieste 2021 m. iš viso mirė 885 gyventojai, t. y. 85 gyventojais daugiau nei 2020 m. (800).
Daugiausiai Alytaus m. gyventojų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (408 mirties atvejai), antroje vietoje pagal mirtingumą buvo piktybiniai navikai (178), trečioje – kovidas (115), o daugiausiai užregistruotų susirgimų buvo dėl kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligų.
Alytuje 2021 metais gyveno 52 tūkst. 727 asmenys (46 proc. vyrų ir 54 proc. moterų), vidutinė savivaldybės gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 74,8 metai. Palyginimui, 2018 metais alytiškiai gyveno vidutiniškai po 78,5 metus, 2019 m. – 77,9 m. Alytaus mieste 2021 m. gimė 353 kūdikiai, lyginant su 2020 m. – septyniais mažiau, gimstamumo rodiklis buvo 6,8 tūkstančiui gyventojų (Lietuvoje – 8,8).
Nors Alytaus miesto savivaldybėje statistiniai rodikliai ne tik blogėjo (10 sričių), tačiau ir gerėjo (14) – buvo atlikta įvairių prevencinių akcijų, programų ir pan., visuomenės sveikatos stebėsenos 2021 metų ataskaitos duomenys šokiravo ne vieną ją išklausiusį politiką, matyt, ne mažiau – ir gyventoją.
Klausimai, kodėl Alytus raudonojoje zonoje, Lietuvos vidurkį pagal mirtingumą lenkia minėtose ir kitose srityse, kol kas lieka be atsakymų. Jų tvirtina neturinti ir ataskaitą pateikusi VSB vadovė.