Alytaus nekilnojamojo turto (NT) agentūros „Miroda“ vadovė Rima Mitkienė sako, jog būsto mieste ieškančių Ukrainos piliečių ėmė sparčiai daugėti praėjus maždaug savaitei nuo karinės invazijos Ukrainoje dienos, o dabar nuomojamo būsto neliko.
„Dabar labai daug nuomotis norinčių ukrainiečių, deja, pasiūla – arti nulio. Šiuo metu galėčiau pasiūlyti bent kelis nuomininkus, tačiau siūlyti nėra kam“, – BNS teigė „Mirodos“ vadovė.
Alytuje veikiančiame pabėgėlių registravimo centre nuo vasario 25-osios iki šiol užregistruota 2,7 tūkst. iš Ukrainos atvykusių žmonių.
Pasak R. Mitkienės, už dviejų kambarių buto nuomą reikia mokėti 350 eurų.
„Tai pakankamai nemaža suma. Tenka tiesiogiai bendrauti su ukrainiečiais, daugeliui tokia kaina, o dar su komunaliniais mokesčiais yra sąlyginai didelė“, – sakė agentūros vadovė. Jos teigimu, Alytuje būsto nuomos paklausa už pasiūlą didesnė jau ilgą laiką.
„Mieste nauji gyvenamieji namai nestatomi, dalį butų darbdaviai išnuomojo savo darbuotojams iš užsienio, o dalis savininkų nesiryžta nuomai – jie gyvena užsienyje ir nenori užsiimti nuomos administravimu. Dėl to nuomos kaina Alytuje priartėjo prie didžiausių miestų“, – sakė NT agentūros vadovė. Ji teigia, kad tuščių butų Alytuje tikrai yra, tačiau savininkai nesutinka jų nuomoti, o dalis neslepia, kad nenori turėti reikalų su karo pabėgėliais.
„Tai ne paslaptis, žmonės nenori. Dėl to, kad nuomininkai užsieniečiai, nežinia, kiek jie gyvens, yra baimė, kad nesusimokės, kad nebus svertų išsiieškoti skolas, kai jie po karo išvažiuos namo į Ukrainą. Yra manančių, kad butą išnuomojus dviem, o jame gyvens šeši žmonės, tai irgi neramina“, – pasakojo „Mirodos“ vadovė. Jos žiniomis, šia geranoriška pagalba kartais naudojamasi nesąžiningai: vienas darbdavys – krovinių vežimo įmonės vadovas, kurioje dirba Ukrainos piliečiai, per šią platformą ieškojo namų penkioms ukrainiečių šeimoms. Vėliau paaiškėjo, kad vienos šeimos galva – bendrovės darbuotojas, kuris ne kariauja Ukrainoje, o vežioja krovinius.
„Jis mums pasakė, kad vyrai kariauja, o moterims ir vaikams reikalingas būstas, neatsisakėme padėti. Tik po kelių dienų paaiškėjo, kad vyras nekariauja, o vairuoja sunkvežimį ir po poros savaičių grįžta iš reiso. Tikėtina, kad ir kitų moterų vyrai taip pat“, – pasakojo R. Mitkienė.
Savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ atstovas Giedrius Galdikas teigė, kad tokių atvejų yra, tačiau užkirsti kelio jiems neįmanoma. Kai registruojamei žmones, tokios informacijos patikrinti nėra galimybės, tačiau paaiškėjus tokiems atvejams, jie atitinkamai pažymimi, dėl to antrą kartą sulaukti pagalbos jiems bus sunku.