Smarkiai kritus zloto kursui, lietuviai vėl ėmė plūsti į Lenkiją pigesnių prekių, jie ten palieka iš mūsų valstybės išvežamus pinigus.
Krašte sparčiai kylančios kainos ir jų nebepavejantys atlyginimai daugelį šeimų verčia stebėti pokyčius artimiausiame užsienyje. Dabar stipriai nukritus zloto kursui lito atžvilgiu skubama tuo pasinaudoti – vis daugiau mūsų krašto gyventojų automobilių ypač savaitgaliais suka į Lenkiją.
Šeštadienį, spalio 1-ąją, Lenkijos pasienio valiutos keitimo punktuose, vos perkirtus Lietuvos-Lenkijos sieną ties Lazdijais, už 1 litą buvo galima gauti 1,25 zloto. Tokiu pačiu santykiu litus išsikeisti buvo galima ir daugelyje Suvalkų keityklų. Tačiau dažnai apsipirkimo tikslais besilankantieji kaimynų valstybėje žino, kad palankiausiai pinigus galima išsikeisti Suvalkų turgaus keityklose. Tuo įsitikino ir LŽ žurnalistė, šeštadienį jose litus į zlotus iškeitusi santykiu 1:1,27. Akivaizdu tapo ir tai, kad vykti į Lenkiją apsipirkti tikrai vertėjo ne tik dėl nukritusio zloto kurso, bet ir dėl perpus ar dar pigesnių prekių.
Reikia patirties
Gyvenimas Suvalkų turguje prasideda ankstų rytą. Suskubusieji čia atvažiuoti maždaug iki 9 val. Lietuvos laiku (Lenkijoje tuo metu 8 val.) nesunkiai randa vietą pasistatyti automobilį ir turi galimybę išsirinkti įvairesnių prekių. Tačiau net mėgstantieji ilgiau pamiegoti, atvykę iki vidurdienio, namo grįš tikrai netuščiomis.
Daugiausia lietuvių traukia į jau pamėgtas ir nesunkiai randamas apsipirkimo vietas. „PIKO Hurtownia Vedlin” didmeninės prekybos tinklo sandėliuose perkami kepti, virti, rūkyti mėsos produktai ir pusfabrikačiai, o turguje apsirūpinama kiauliena, paukštiena ir daržovėmis. „Kaufland” ir „Lidl” prekybos centruose ieškoma kitų produktų ir ne maisto prekių.
Įgudę važinėtojai į Lenkiją įsigudrina susirasti ūkininkus ir dažniau mėsą perka tiesiai iš jų. Lenkijos ūkininkai jiems ypač pigiai parduoda skerdieną, o jų rūkyta mėsa – kiek brangesnė nei turguje. Tačiau kainų skirtumas toks menkas, kad besirenkantieji geresnės kokybės mėsos gaminius į tai tik numoja ranka. Mat Lietuvoje viskas daug brangiau.
Turguje apsiperka ilgam
„Pastarąjį kartą apsipirkti į Suvalkus vykome pernai. Tačiau išgirdę apie gerokai kritusį zloto kursą vėl išsirengėme. Ir labai tuo džiaugiamės”, – LŽ patikino alytiškių Vilmos ir Tomo šeima, auginanti du mažamečius sūnus. Jauni dzūkai už kelis šimtus litų maisto produktų nusipirko visam mėnesiui. Anot Vilmos, grįžus į Alytų tereikės pasirūpinti pienu ir duona. Tai labai palengvins jų šeimos gyvenimą, nes moteris prisipažino jau metus esanti bedarbė, o iš vidutinio dydžio vyro atlyginimo išgyventi su mokyklinukais vaikais nelengva.
Šeima turguje pirko vištienos, kiaulienos, graikinių riešutų, paprikų, kopūstų, o prekybos centre – miltų, cukraus, jogurto, aliejaus, fermentinio sūrio, sviesto. „Kiek išleidome pinigų, dar nesuskaičiavome, bet tikrai žinome, kad trečdalį to, kiek būtume sumokėję Lietuvoje, tikrai sutaupėme. Dabar visą mėnesį gyvensime sočiai”, – džiaugėsi šeimos galva Tomas.
LŽ žurnalistė prekyvietėje stebėjo lietuvius, urmu perkančius jiems reikalingus lenkiškus maisto produktus. Vieni buvo gerokai įgudę, o kiti, matyt, čia atvykę pirmą kartą, žiūrėdami į kainas zlotais, čia pat mobiliųjų telefonų skaičiuoklėmis įsitikinę, kad pirkti tikrai apsimoka, traukė iš piniginių jiems neįprastą valiutą.
Už vištienos ketvirčių kilogramą buvo prašoma 3,8 lito, blauzdelių – 5,25 lito, vištienos krūtinėlių – 11,3 lito, kalakutų kumpelių – 8,55 lito, kiaulių kojų – 0,73 lito, kiaulienos nugarinės – 10,22 lito, sprandinės – 7,3 lito, kumpio be kaulo kilogramą – 8 litų.
Suvalkų turgaus prekiautojai LŽ noriai pasakojo, kad lietuvių pirkėjų nestokojo ir anksčiau. Tačiau prieš Lenkijos parlamento rinkimus kritus zloto kursui jų gerokai padaugėjo. 1-2 kilogramus mėsos, pasak jų, perka tik nedaugelis, dažniausiai prašo didesnio kiekio mėsos, o kai kurie perka kelias dešimtis ar net šimtą kilogramų. Perkantiesiems daugiau mėsos prekiautojai tikino mielai pritaikantys nuolaidą.
Kai kurie produktai – perpus pigesni
Nesikandžioja kainos ir prekybos centruose: 200 gramų 82 proc. sviesto kainuoja 3,23 lito, kilogramas miltų – 1,16 lito, kilogramas ryžių – 2,77 lito, 400 gramų grikių – 2,5 lito, 5 litrai geriamojo vandens – 1,16 lito, litras aliejaus – 3,5 lito, kilogramas cukraus – 2,55 lito.
Ponia Zita iš Kazlų Rūdos LŽ pasakojo į Suvalkus apsipirkti atvažiuojanti kas du mėnesius. Kad kelionė atsieitų pigiau, paprastai prekių parveža trims šeimoms.
„Mėgstame lenkiškus produktus”, – nuoširdžiai prisipažino Kazlų Rūdos gyventoja. Anot ponios Zitos, daugelis lenkiškų produktų net supakuoti patogiau nei mūsiškiai. Jos mėgstama varškė sufasuota ir po 100 gramų, ir po kilogramą. Šį produktą galima pasirinkti ir įvairesnio riebumo – nuo 0,5 proc. iki 9 proc., o mūsų parduotuvėse jos tėra trys rūšys – liesa, pusriebė ir riebi. „Tik Lenkijoje perkame antis, nes jos čia nė 10 litų nekainuoja, nors Lietuvoje jų kaina dvigubai didesnė”, – pasakojo moteris.
Lietuvos turgūs tušti
Lenkijos prekybininkams iš džiaugsmo trinant rankas ir skaičiuojant pelną, daugelis mūsų krašto ūkininkų tik rankas grąžo iš nevilties. Prienų rajono gyventoja Ona B., prekiaujanti vienoje Alytaus turgaviečių, penktadienį neslėpė nusivylimo. Moteris skundėsi, kad pirkti brangiau kainuojančios lietuviškos kiaulienos turguose niekas nebenori.
„Į turgų ateina vien pensininkai, o ir jie teperka vien mėsos atraižas, taukus ir lašinius”, – LŽ tvirtino prekiautoja. Ona B. pasakojo buvusi priversta grįžti prekiauti į turgų. Šeima ūkininkauja, augina ne vieną šimtą kiaulių, tačiau jų niekas nesuperka. Esą anksčiau pirko mėsos apdorojimo cechai, tačiau dabar jie daug pigesnės skerdienos įsiveža iš Lenkijos. Moteris pasakojo net šešis kartus į rajoninius laikraščius dėjusi skelbimus apie parduodamas kiaules, bet neatsirado nė vieno pirkėjo. „Niekas nenori mokėti 5,5 lito už gyvo svorio kilogramą, nes iš Lenkijos parsiveža skerdienos po 4 litus. Tačiau pigiau parduoti mėsos mes negalime”, – skundėsi Ona B.