Pirmadienį Alytaus miesto savivaldybės meras Feliksas Džiautas gavo Ministro Pirmininko kanclerio Deivido Matulionio pasirašytą atsakymą į mero raštą dėl prašymo išimties tvarka skirti lėšų iš Valstybės biudžeto bankrutavusios AB „Alytaus tekstilė“ darbuotojų kreditoriniams reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio patenkinti. Kancleris rašo, kad „tokių galimybių nėra“.
Miesto savivaldybės vadovai jau ne vienerius metus gauna paklausimų ir išklauso nemažai priekaištų iš buvusios AB „Alytaus tekstilė“ darbuotojų dėl nesumokėto atlyginimo ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. AB „Alytaus tekstilė“ buvo didžiausia Alytaus įmonė, jai bankrutavus daug žmonių liko be darbo, didelė jų dalis – vyresnio amžiaus moterys.
Miesto savivaldybės vadovai, atsižvelgdami į alytiškių paklausimus ir besirūpindami Alytaus bendruomenės narių gerove, ne kartą oficialiai raštu kreipėsi į Vyriausybę, šį klausimą kėlė ir neoficialiuose pokalbiuose su Seimo ir Vyriausybės nariais. Šių metų liepos mėnesį dėl neišmokėtų atlyginimų „Alytaus tekstilės“ darbuotojams Vyriausybėje buvo surengtas specialus pasitarimas, kuriame dalyvavo ir apie esamą padėtį kalbėjo miesto savivaldybės meras F. Džiautas.
Buvo priminta, kad įmonė pradėjo veikti 1969 metais ir buvo didžiausia medvilninių ir maišytų audinių gamintoja Baltijos šalyse bei didžiausia tekstilės įmonė Lietuvoje pagal dirbančiųjų skaičių ir gamybos apimtis. Į Alytų iš visos Lietuvos atvyko dirbti daug jaunų specialistų, kurie vėliau sukūrė šeimas, įmonėje dirbo ištisos dinastijos. Ši bendrovė kelis dešimtmečius buvo vienintelė jų darbovietė vienintelis pajamų ir pragyvenimo šaltinis. Įmonei bankrutavus, beveik tūkstantis žmonių prarado darbą, jiems buvo sudėtinga integruotis į darbo rinką dėl specifinių profesijų ir vyresnio amžiaus.
Didžiausios nesėkmės įmonei prasidėjo 1998 metais, kai šalies Vyriausybė pasirašė akcijų pardavimo sutartį su Pietryčių Azijos bendrove „Tolaram Investments“. Ši įsipareigojo per penkerius metus investuoti 240 milijonų litų. Įsipareigojimai nebuvo įvykdyti ir Alytaus įmonė prarado lygiavertes galimybes konkuruoti tarptautinėje tekstilės rinkoje.
2004 metais Seimas priėmė specialų „Alytaus tekstilės“ gaivinimo įstatymą. Jam įsigaliojus, valstybė atgavo akcijas ir jas patikėjimo teise toliau valdė Ūkio ministerija. Ministerijai nepavyko atgaivinti įmonės, surasti investuotojų ir 2007 metų pradžioje valstybės akcijos buvo parduotos per Vilniaus Vertybinių popierių biržą už 300 tūkstančius litų. Tų pačių metų vasarą naujieji akcininkai paskelbė bankrotą.
„Alytaus tekstilės“ turtas pardavinėjamas nuo 2009 metų. Keli objektai parduoti, o gautos lėšos naudojamos bankroto administravimo, komunalinėms paslaugoms apmokėti, aukcionams organizuoti ir dokumentams rengti.
Alytaus miesto savivaldybė, gavusi neigimą atsakymą iš Vyriausybės, ir toliau nenuleis rankų – teisės aktų nustatyta tvarka sieks, kad buvusios „AB „Alytaus tekstilė“ darbuotojų kreditoriniai įsipareigojimai dėl neišmokėto atlyginimo būtų patenkinti.