„Jokio tolko“, – apie Alytuje ką tik nuaidėjusį Europos krepšinio čempionatą sako netoli arenos esančio Jazminų g. turgaus pardavėjas Algirdas Štreimikis. „Švilpuko“ vardu geriau žinomas apsukrusis liaudies menininkas Europos krepšinio čempionatui planavo nulipdyti šimtą Alytaus miesto herbų. „Laimei, pritrūko laiko, pagaminau vos 10, bet ir tų nenupirko nė vieno“, – sako A. Štreimikis, lenteles su stilizuotu miesto ženklu – balta rože – siūlęs vos po 5 litus. Šiaip ponas „Švilpukas“ patenkintas – molinių dirbinių paklausa atsigavusi nuo praėjusio Kaziuko, sako, kiniškos plastmasės, matyt, „atsikandę“ žmonės vėl grįžta prie molinių švilpukų, kurie pas Algirdą nebrangūs – nuo trijų litų ir muzikytę netgi pustoniais išgauti gali.
Alytaus turizmo informacijos centro (TIC), turėjusio ambasadą Dzūkijos sostinės arenoje ir skyrelį autobusų stotyje, direktorė Lena Valentaitė – Gudzinevičienė džiaugiasi, kad atvykusių, ypač savaitgalį, padaugėjo, tiek lietuvių tiek užsieniečių. Čempionato atributiką – marškinėlius už 60 – 80 litų, kepurėles po 45 litus aktyviau pirko graikai ir suomiai. Alytaus TIC‘e Rotušės aikštėje, jo „ambasadoje“ arenoje buvo populiarūs Alytaus žemėlapiai – jų išdalinta apie tūkstantį. Užsieniečiai, daugiausia makedonai, įsigijo atminimo dovanėlių su Alytaus, Lietuvos simbolika – magnetukų, šratinukų, apyrankių, atvirukų ir raktų pakabukų su antistresiniu kamuoliuku. Užsieniečių čempionato metu padaugėjo ir prekybos centruose, bankuose, naktiniuose klubuose, viešbučiuose, taksi, užsakymų gavo ir kiti vėžėjai.
Žinoma, skaičiai nebuvo tokie, kurie leistų užmiršti karčią piliulę, tekusią praryti verslininkams. Vos kelias dienas „Miesto mieste“ renginius jaunimo parke lankė gausesni žiūrovų srautai, o į kalnus maisto paruošusius, tačiau jo parduoti neturinčius kam prekybininkus žiūrėti buvo graudu. Koncertus dėl nesusirinkusios publikos atšaukinėti teko ir palapinių miestelio Alytaus aerodrome rengėjams. Nemokamais čempionato renginiais išlepintiems alytiškiams beveik pakako tiesioginių Lietuvos rinktinės varžybų transliacijų prie arenos. Čia dirbę alų siūlė Alytaus „Stiklinis“ restoranas. Jo atstovų teigimu, per visas Alytaus grupės rungtynes parduota apie 3 tonas „Švyturio“ alaus. Prie alaus, kainavusio 5-6 litus už puslitrį, savęs nestabdė tiek lietuviai, tiek užsieniečiai, ypač makedonai, pamėgę kibinus po 4 litus. Šašlykai „Fanzone“ kainavo 12 litų, jaunimo parke – pigiau.
„Viltys subliuško“, – patvirtino vienos didžiausių taksi firmų atstovas. Išankstinė, kokybiškų vežėjų atranka, kurią mėgino daryti čempionato Alytaus darbo grupė, baigėsi tuo, kad į gatves, komandų sirgalių susibūrimo vietas pasipinigauti išvažiavo ir tie, kurie apskritai retai rodosi gatvėse. Būta atvejų, kai iš Alytaus į Vilnių užsieniečiai buvo vežami už 100 eurų – maždaug dukart brangiau nei įprasta. Pasitaikė ir tokių kuriozų, kai vietoj Kauno centro užsieniečiai buvo išlaipinti laikinosios sostinės prieigose, kur jų buvo paprašyta persėsti į vietos taksi, „kuris geriau žino kelią“. Nepasiteisino ir taksistų, jų operatorių investicija mokantis anglų kalbos. Tiesioginių skambučių iš užsieniečių nesulaukta, todėl angliškai kalbančios skambučių priėmėjos paslaugų taksi firma atsisakė jau antrą čempionato dieną.
Tad – paklausite – kokia „Eurobasket“ ekonominė nauda Alytaus miestui, rajonui, regionui? Sudėję visus, per penkias turnyro dienas apsilankusius čempionato rungtynėse Alytaus arenoje, gauname 18 tūkst. 750 žiūrovų (iš jų užsieniečių – pora šimtų). 15 tūkst. – tiek žmonių ir per trumpesnį laiką apsilankė Alytuje vykusioje bonsai, suiseki parodoje. Beje, tuomet nereikėjo specialiai renginiui statyti arenos, tiesti kelių, šimtatūkstantinių sumų (neskaičiuojant milijoninių investicijų į areną, infrastruktūrą, darbo jėgos, tarnybų parengties ir kitų šalutinių, bet su čempionatu susijusių išlaidų).
Galbūt kitąkart ką nors darytume kitaip? „Svarbiausias dalykas – patikima organizatorių informacija“, – įsitikinęs po „Dzūkijos“ viešbučiu veikiančios „Trys su puse“ kavinės savininkas Eugenijus Kundrotas. Jis dar vis tikisi, kad su Lietuvos komandos sėkme, krepšinio sirgalių, baro lankytojų padaugės. Visgi, remiantis čempionato Alytaus darbo grupės ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atstovų duomenimis, arena buvo planuojama mažiausiai puspilnė, bet ne pustuštė. Žinią apie tai, kad į Alytaus grupės rungtynes tenupirkta 500 išankstinių bilietų, LKF pateikė iki pirmenybių pradžios likus porai savaičių ir tik tada, kai to primygtinai paprašė mūsų miesto žiniasklaidos atstovai.
Nors bilietais prekiauta, situacija stebėta nuo pavasario, bravūrišku tonu Alytuje skelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Ylai išlindus iš maišo, pasirodė, kad karalius nuogas – „Eurobasket 2011” žiūrovų tiek, kad jie būtų be problemų sutilpę į senuosius sporto rūmus. Ačiū bent Alytaus miesto merui ar jo aplinkai, 5 tūkst. 500 žmonių talpinančią areną padėjusių užpildyti 500-ais nemokamai įleistais žiūrovais.
Jeigu paskaičiuotume – už 850 tūkst. litų, kuriuos mūsų, mokesčių mokėtojų sąskaita, Alytaus miesto savivaldybė sumokėjo už „Eurobasket 2011“, buvo galima nupirkti 9 tūkst. 550 pigiausių (po 89 lt) arba 19 tūkst. 101 akcinį (po 44,50 lt) čempionato bilietą. Šis skaičiavimas – tiesmukas, nepasveriantis potencialios tiesioginių kontaktų su oficialiais užsienio šalių atstovais naudos, neskaičiuojantis, kiek būtų kainavusi Alytaus miesto reklama, jei šiaip būtume panorėję atsidurti čempionato aikštelių švieslentėse. Tačiau skaičiai kviečia pamąstyti, kiek tiesiogiai ir ne tik mums kainavo visas penkių – šešių dienų malonumas. Be abejo, „Eurobasket 2011” Alytuje nebuvo vien „bėda“, lieka ir ženkli nauda: arena, naujos, atnaujintos gatvės, geri ar neblogi atvykusiųjų atsiliepimai, saldi ir kartesnė, pigi, o galbūt ir neįkainojama organizacinė patirtis.
Tiesa, čempionato ekonominė pusė Alytui būtų daug palankesnė, jei visos 6-ios ar bent dalis pogrupio komandų būtų gyvenusios ne Druskininkų, o mūsų viešbučiuose. Deja, jų čia per mažai, o iki reikiamo lygio – kam 1-os, o kam ir 2-jų žvaigždučių trūksta. Alytun atvykstančių sporto turistų skaičių pakeisti į gerąją pusę galėjo ir tai, jei, kaip anksčiau planuota, Alytuje būtų žaidusi Lenkijos rinktinė.