„Didžiausia užuojauta Japonijos žmonėms, nukentėjusiems nuo cunamio ir žemės drebėjimų“, – skelbia bonsailithuania.com tinklapis. „Tai, kas įvyko Japonijoje – tikrai sukrečiantis dalykas“, – sako tinklapio kūrėjas, tarptautinių bonsai parodų dalyvis ir organizatorius, alytiškis Kęstutis Ptakauskas.
Kovo 11-ąją stiprus, apie 9 balų, žemės drebėjimas ir jo sukeltas cunamis šiaurės rytų Japonijoje palietė tūkstančius žmonių – pasiglemžė gyvybes ar sužeidė, paliko be namų ar kito turto. Kaip skelbia „Reuters“ ir kitos pasaulio naujienų agentūros, gamtos stichija palietė beveik 10 šalių, tačiau labiausia siautė Japonijoje.
Kaip „Alytaus gidui“ sakė K. Ptakauskas, kol kas jam pavyko susisiekti su vieninteliu lietuviu – iš Druskininkų kilusiu vertėju, Waseda universiteto doktorantu Andriumi Geležausku. Parodos talkininkas Japonijoje, gyvenantis kiek toliau nuo Tokijo, atsiliepė „Skype“ ryšiu. Pasak Kęstučio Ptakausko, mėginimai su lietuviais ir japonais susisiekti telefonu buvo nesėkmingi.
Kęstutis, reikšdamas užuojautą japonams, tikisi, kad pasaulio istorijoje viena didžiausių stichijų nepakenkė po trijų mėnesių Lietuvoje rengiamos parodos dalyviams, jų eksponatams.
Alytiškio bonsai specialisto teigimu, arčiausia epicentro buvo šiųmečio festivalio viešnios – džiazo vokalistės Keiko Borjeson – tėviškė. 300 km nuo sostinės Tokijo šiauriau esančiame Sendai mieste, kuriame gyvena apie milijoną žmonių, šėlo daugiau nei 10 metrų aukščio cunamis. Daugiausia sugriovimų – 240 km į šiaurę nuo sostinės esančioje Fukushimoje.
K. Ptakauskas sako parašęs elektroninius laiškus visiems pažįstamiems, kolegoms Japonijoje. Nelaimei Japonijoje abejingas neliko ir alytiškis, dziudo treneris Zenonas Vencevičius. „Alyčio“ klubas, ne pirmus metus bendradarbiaujantis su tekančios saulės šalies tatamių meistrais, į Japoniją išsiuntė užuojautą.
Z. Vencevičius vylėsi, kad žemės drebėjimas ir cunamis neturės įtakos šalia Alytaus rengiamai tarptautinei dziudo stovyklai, į kurią šiemet turėtų atvykti Yoshiyuki Suzuki bei kiti japonų treneriai, tačiau ir pirmą kartą – visa japonų sportininkų delegacija. „Mus guodžia tai, kad didžioji dalis mūsų kolegų gyvena ne Tokijo, o Osakos regione“, – sakė treneris.
Tikras dėl ateities planų nebuvo „Alytaus” krepšinio komandos atstovas Nerijus Varnelis. Anot jo, Alytaus arenoje numatomų „Alytaus“ ir Japonijos studentų rinktinės rungtynių data bus patikslinta artimiausiu metu.
Beje, alytiškiai, norėdami solidarizuotis su Japonija, turi puikią ir visiškai nemokamą galimybę tai padaryti dabar – aplankyti kovo 12-13 dienomis Alytaus „Dainavos“ kino teatre vyksiantį japoniškų filmų festivalį.
„Jeigu japonų planai nepasikeitė – sekmadienį „Dainavos“ kine turėtume sulaukti ir Japonijos ambasados atstovų“ , – tvirtino Alytaus kino vadovas Kęstutis Repečka.
ATNAUJINTA
Lietuvos ambasada Japonijoje neturi informacijos, kad per Japonijoje kovo 11 dieną vykusį žemės drebėjimą ir jo sukeltą cunamį būtų nukentėję Lietuvos piliečiai. Lietuvos ambasada Japonijoje atidžiai stebi padėtį šalyje ir palaiko ryšį su kompetentingomis Japonijos institucijomis. Lietuvos piliečius, turinčius įtarimų, kad Japonijoje galėjo nukentėti jų artimieji, prašome pranešti Užsienio reikalų ministerijai (el. paštu [email protected], telefonu +370 (5) 2362444). Šių metų vasario 28 dienos duomenimis, Lietuvos ambasadoje Japonijoje buvo užsiregistravę 154 Lietuvos piliečiai.
ATNAUJINTA. 2011-03-12, 8 val.
Tokijuje šešerius metus gyvenantis Andrius Geležauskas per pokalbį su „Lietuvos rytu” vis pašokdavo nuo kompiuterio ir bėgdavo į lauką – gąsdino stiprūs pakartotiniai smūgiai. Nors savo namuose supurtytas A.Geležauskas nenukentėjo, jį kankino nežinia dėl žmonos japonės likimo.
Nerimo valandas išgyveno ir į konferenciją Tokijuje nuvykusių oreivių Žydrūno Kazlausko ir Gintaro Šurkaus artimieji. Namiškiams Lietuvoje oreiviai po kurio laiko pranešė apie patirtą šiurpą.
Vakar nebuvo žinių, ar lietuvių buvo arčiausiai drebėjimo epicentro esančiose teritorijose šalies šiaurėje. Mažiausiai 1000 žmonių pražudžiusi cunamio banga toliau ritosi Ramiuoju vandenynu.
ATNAUJINTA. 2011-03-12, 14 val.
„Kioto“ agentūros duomenimis, Japonijoje žuvusiųjų žmonių skaičius gali siekti 1 tūkst. 700. Tokios stichinės nelaimės tekančios saulės šalyje nebuvo daugiau nei 100 metų. Kovo 11-osios įvykiai laikomi penktuoju pagal stiprumą pasaulio istorijoje žemės drebėjimu.
ATNAUJINTA. 2011-03-13, 15 val.
BBC teigimu, Japonijoje sunaikinta arba pažeista 20 tūkst. namų, išgelbėta 12 tūkst. žmonių. Tai didžiausia nelaimė po Antrojo pasaulinio karo.
ATNAUJINTA. 2011-03-15, 21 val.
10 tūkst. – tiek žmonių žuvo arba dingo Japonijoje per kovo 11-osios įvykius.