Metų pabaiga – tai laikas, kai neišvengiamai atsigręžiama atgal ir skaičiuojami suspėti padaryti darbai, įgyvendinti sumanymai, pasiekti rezultatai. „Šie metai mums buvo dvejopi: sudėtingi socialine ekonomine prasme ir itin sėkmingi projektais, įgyvendintais Europos Sąjungos fondų lėšomis – savivaldybėje neliko nė vienos seniūnijos, kurioje nebūtų atnaujinti bendruomenių pastatai ar įrengti nauji objektai”, – sakė besibaigiančius 2010-uosius apžvelgiantis Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.
– Pokalbis su juo apie tai, kuo išskirtiniai šie metai buvo Alytaus rajonui ir su kokia nauja patirtimi savivaldybė žengs į 2011-uosius.
– Kalbėti apie šių metų išskirtinumą bendrąja prasme nėra paprasta, nes metai visiems nebuvo lengvi. Tačiau Alytaus rajonui jie buvo ir istoriniai: jau baigta ar vykdoma projektų už 70 mln. litų.
Už šias lėšas rajone atnaujinti vaikų darželiai, mokyklos, ugdymo įstaigų sporto aikštelės ir stadionai, senelių globos namai, kultūros centrai, t.y. tie pastatai, kuriais naudojasi mūsų bendruomenių nariai. Naujai asfaltuota per 60 km kelių.
Taigi šiemet buvo daug įkurtuvių ir tai nuteikia labai smagiai, nes įkurtuvės reiškia naujo gyvenimo pradžią ir, žinoma, viltį.
– Tačiau daugelis, ko gero, pasakytų, kad juos labiau džiugintų sutvarkyta asmeninė buitis, turimas darbas ir laiku mokamas atlyginimas ar socialinė išmoka?
– Tai visiškai natūralūs ir suprantami lūkesčiai. Bet savivaldybė daro tai, kas yra jos galioje. O yra toli gražu ne viskas. Mes pajėgūs rengti projektus bei stengtis gauti lėšas jų įgyvendinimui ir tokiu būdu gražinti mūsų aplinką, kurti geresnes sąlygas žmonėms dirbti, mokytis, linksmintis. Tą ir darome – atkakliai ir sėkmingai.
Anksčiau įvykdytų investicijų dėka šiemet mums pavyko sumažinti geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir šilumos kainas rajono žmonėms. Sumažinimas gal nebuvo toks didelis kaip norėtųsi, bet kylančių kainų kontekste, manau, tai jau yra pasiekimas. Juolab, kad šią tendenciją stengsimės išlaikyti.
Savivaldybės galimybės kurti darbo vietas, deja, yra labai ribotos. Suprasdami, kokia didelė vertybė žmogui yra darbas, dėjome visas pastangas, kad per metus būtų įkurta kuo daugiau darbo vietų. Naudodama Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo lėšas (80 tūkst. litų), savivaldybė pati inicijavo kelių dešimčių naujų darbo vietų sukūrimą, taip pat paskatino tą padaryti ir darbdavius. Be to, įvertinusi ekonominę situaciją ir norėdama paskatinti asmenis dirbti legaliai įsigyjant verslo liudijimus, Alytaus rajono savivaldybės taryba 2011 metams labai sumažino ir nustatė populiariausioms veikloms- 360 litų, mažiau populiaresnėms – 240 litų, o kitoms – 120 litų metinį mokestį už verslo liudijimą.
– Su rajono gyventojais Jums tenka bendrauti kone kasdien. Kokiomis problemomis jie dažniausiai skundžiasi ir dėl kokių rūpesčių guodžiasi merui?
– Žmonių bėdos įvairios. Tačiau neabejotinai didžiausia problema yra bedarbystė. Dauguma žmonių darbo nori tikrai labiau nei socialinių išmokų.
Žinoma, yra dalis gyventojų, kurie įpratę gauti išmokas, kitokią paramą ir neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip. Reikia pripažinti, tik įvairiausiais būdais teikiama parama neturėtų tapti gelbėjimosi ratu. Žmogus turi ieškoti kitokių galimybių užsidirbti ir įsitvirtinti gyvenime.
Sakykime, maisto paketai, kuriuos gauna sunkiai besiverčiančios šeimos. Iš jų tikrai galima pagaminti tegu ir neištaigingus, bet gardžius patiekalus, tačiau yra moterų, kurios gaminti nemoka ar neturėjo progos to išmokti! Arba – kaime gyvenanti šeima neužsiaugina jokios daržovės, net nežino, kada sėti agurkus, kada pomidorus!
Tai yra socialinių įgūdžių stoka ir šitos problemos neišspręsime dalindami labdarą. Todėl svarstome galimybę su atitinkamų įstaigų darbuotojais organizuoti specializuotus mokymus būtent socialinių gebėjimų ugdymui, o prieš Kūčias mokyklų valgyklų darbuotojos sutiko surengti maisto gaminimo kursus ir pamokyti to nežinančias motinas, kaip iš paprastų produktų paruoštais patiekalais galima skaniai pamaitinti šeimą.
Žinoma, socialinė parama žmonėms reikalinga ir ji rūpi. Esu įsitikinęs, kad savivaldybėms, kaip arčiausiai žmogaus esančioms valdžios institucijoms, turi būti patikėta daugiau funkcijų, kurias vykdydamos jos galėtų spręsti kasdienes problemas. Savivaldybėje, seniūnijose dirbantys žmonės mato ir žino, kam kokia pagalba yra reikalinga. Jeigu savivaldybės turėtų daugiau savarankiškumo, daugeliui opūs socialiniai reikalai, manau, būtų sprendžiami tolygiau, atsakingiau ir greičiau.
O dabar savivaldybė šioje srityje atlieka tik „kasos”, t.y. pinigus išmokančios institucijos, vaidmenį. Mums nepalikta teisė spręsti, kam, kiek ir kada išmokų mokėti. Tačiau mums tenka didžiausia žmonių nepasitenkinimo dozė dėl įvairių nesklandumų. Ką aš turiu atsakyti moteriai, kuri pasipiktinusi skambina man dėl to, kad socialinė išmoka – vienintelės jos šeimos pajamos – vėluoja jau kelias dienas. Ji vėluoja dėl sudėtingos valstybės ekonominės situacijos ir atitinkamų valstybės institucijų veiksmų, bet ne dėl mano, ne dėl savivaldybės ar kurio nors jos darbuotojo kaltės. Tačiau priekaištai dėl to tenka mums, esantiems arčiausiai gyventojų.
– Bet tikriausiai priekaištų tenka išgirsti ne tik dėl to. Kuo dažniausiai esate kaltinamas – pagrįstai ir nepagrįstai?
– Lietuvoje žmonės į politikus žiūri nepatikliai, piktai, neretai – lyg į nusikaltėlius. Liūdna dėl to. Žinoma, yra ir politikų, kurie valdžios siekia necivilizuotais, negarbingais metodais, šmeiždami kitus. Ne kartą teko su tuo susidurti.
Per politinę karjerą mano veiklą tikrino įvairių institucijų pareigūnai, kuriems skundų, dažniausiai anoniminių, autoriai, kaltino mane įvairiais nusižengimais. Nė vieno tikrinimo metu mano veikloje pažeidimų nebuvo rasta. Nepaisant to, skundų mėgėjai nerimsta: prieš rinkimus jie ypač suaktyvėja ir rašo vis pasikartojančius, niekuo nepagrįstus, skundus.
– Žmonių įtarumą politikų atžvilgiu neabejotinai didina ir tokie dalykai kaip dar neišblėsęs skandalas pas jūsų artimiausiu kaimynus – Alytaus miesto savivaldybėje?
– Tokie dalykai negali nejaudinti. Ir žmonių nuomonei jie turi įtaką. To skandalo įkarštyje visokių replikų teko prisiklausyti, o toliau nuo Alytaus daugelis net nežino, kad čia yra miesto ir rajono savivaldybės ir šių savivaldybių merai, tad ir painiodavo, klausinėdavo. Žmonės pas mus labai greiti kalbomis nuteisti be teismo.
Pats aš į politiką atėjau gana jaunas, bet greitai supratau, kad paslysti joje lengva, o kartą paslydęs susigadinsi visą likusį gyvenimą. Tokių pavyzdžių mačiau ne vieną.
– Artėja didžiosios metų šventės. Bet savivaldybių politikams šiemetines Kalėdas ko gero užgoš artėjančių rinkimų batalijos ir šurmulys?
– Prieškalėdinį metą gal kiek ir sujauks, bet pačias Kalėdas – nemanau. Juk politikai – irgi žmonės. Aš pats per Kalėdas važiuosiu pas vyriausią seserį – pas ją susirenkame visi penki vaikai su šeimomis. Tradiciškai švęsime, kalbėsime, ir aš, kaip vienintelis valdžios atstovas giminėje, tradiciškai gausiu pylos už visų politikų nuodėmes – tokia, matyt, valdžios žmonių dalia.
Parengė Daina Baranauskaitė