Praėjusią savaitę paskelbti gyvenimo kokybės Lietuvos savivaldybėse reitingai sulaukė politikų atgarsio – vieni ėmė „nekreipti“ dėmesio, kiti – teisintis ar tiesiog daugiau dirbti. Įdomu tai, kad 26 vieta tarp 60 savivaldybių šiemet įvertinta, per metus 14 pozicijų žemyn nukritusi Dzūkijos sostinė, tame pačiame „Veido“ žurnale pristatoma, kaip lyderė.
„Alytus – miestas lyderis pagal pritrauktas investicijas“ – rugsėjo mėnesio „Veido“ žurnale rašo Petras Kurpė. Žurnalisto teigimu, pagal tiesiogines užsienio ir Europos Sąjungos (ES) investicijas, gyvenamų namų investicijas bei kitus rodiklius Alytus atsiduria – tarp pirmaujančių Lietuvos miestų.
„Alytuje dominuoja įrenginių gamybos, medienos apdorojimo, chemijos ir kiti pramoniniai verslai. O miesto gyventojų amžiaus vidurkis – jauniausias Lietuvoje, daugiausiai čia gyvena 30 – 44 m. amžiaus žmonės“, – rašo P. Kurpė.
„Veidas“ vardija, kad vien Alytaus miesto savivaldybė 2007-2013 planuoja įgyvendinti 53 projektus, kurių bendra vertė – 234 mln. Lt, (iš jų ES lėšos – 186 mln. Lt, Valstybės biudžeto lėšos – 24 mln. Lt, Alytaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos – 23 mln Lt).
„Alytaus miesto savivaldybė investicijų ir plėtros srityje orientuojasi į viešosios infrastruktūros, verslo, turizmo, modernios ir saugios visuomenės kūrimą“, – rašoma savaitiniame žurnale.
„Veidas“ kalbina Alytaus miesto merą Česlovą Daugėlą, kuris teigia, kad „mūsų miestas – nuo seno garsėja kaip pramonės centras. Tad šiuo metu – miestui svarbiausia – infrastruktūra“.
„Juk Alytus – strategiškai patogioje vietoje: netoli nuo sostinių Vilniaus ir Kauno, ir vos už 50 – 60 km. nuo Baltarusijos ir Lenkijos sienų, greta – ir Kaliningradas. Kita vertus, net ir iki kurortinių Birštono bei Druskininkų – tik ranka paduoti“, – pasakoja Č. Daugėla.
Meras taip pat teigia, kad Alytuje – pačios geriausios sąlygos verslui: „štai todėl pas mus, o ne į kitus miestus ateina ir „Kauno grūdai“, „Coca Cola“, „Torlina“, „Viltlit“ ir kitos kompanijos. Juk įmonės gali steigti bet kur, o štai, pasirenka – mus“.
„Mes sukūrėme tikrai patrauklias mokesčių lengvatas, o infrastruktūra verslo parke sutvarkyta taip, kad statyboms dokumentus įmonės gali susitvarkyti vos per porą mėnesių. Be to, šiuo metu Alytaus miesto savivaldybės administracija įgyvendina Alytaus pramoninio parko projektą. Jį bendromis jėgomis finansuoja ES ir Lietuva. Bendra projekto vertė – 20 992 mln. Lt“, – „Veidui“ dėsto Alytaus miesto galva.
Pokalbyje su P. Kurpe, meras teigia, kad kaip ir visos Lietuvos – Alytaus gyventojai ir įmonės patyrė sunkmetį. „Vis tik manau, kad statybininkai, kurie nukentėjo daugiausiai, pamažu atsigaus, o didesnės įmonės jau dabar pamažu atsitiesia“, – teigia Č. Daugėla, dar klausdamas, ar žinome, kiek Lietuvoje šiuo metu yra statoma tiltų?
Pasirodo, tik du: Druskininkuose ir Alytuje. Pastarajam miestui tiltas – itin reikšmingas objektas. Jį pastačius, susisiekimas su sostine sutrumpės net 15 kilometrų. „Mano principas – kuo daugiau miestas sulaukia investicijų, tuo geriau“, – teigia ponas Česlovas.
Anot „Veido“ žurnalisto, šie mero žodžiai skamba beveik kaip olimpinis principas. Ir nekeista – dalis investicijų juk susiję su sportu. Meras tikisi, kad ir 2011 – ųjų m. Europos vyrų krepšinio čempionatas įvyks būtent rekonstruotoje ir tarptautiniams standartams pritaikytoje Alytaus arenoje. Tai bus vienintelis Lietuvoje sporto kompleksas, kurį galima transformuoti – iš vienos varžybų salės padaryti dvi.
„Tuo pat metu rūmuose galės vykti, pavyzdžiui, ir krepšinio, ir rankinio Lietuvos čempionatai“, – „Veidą“, atrodo, stebina meras. Tiesa, kol kas Alytus dar neturi viešbučio svečiams apnakvindinti. Tačiau šiuo metu vyksta viešasis statybinio rangovo konkursas. Savivaldybė pasirengusi finansuoti dalį projekto, bet dar reikia Vyriausybės sprendimo prisidėti prie svarbaus objekto statybos. „Ten, kur verslas nerodo iniciatyvos, ją turi parodyti savivalda, – įsitikinęs miesto vadovas. – Juo labiau, kad tokie modeliai veikia ir užsienio šalyse“.
Pasakodamas apie kylantį daugiafunkcį sporto kompleksą, kalbėdamas apie atnaujintus sporto aikštynus, baseiną ir būsimą ledo areną, meras pamažu nuo didžiųjų projektų nukrypsta kasdienių alytiškių rūpesčių link.
„Štai, kad ir gatvės: tiek su ES fondų pagalba, tiek prisidedant privatiems investuotojams, stengiamės sutvarkyti kuo daugiau viešųjų erdvių“, – P. Kurpę tikina miesto vadovas. Bus pratęstos ir sujungtos Žuvinto ir Likiškėlių gatvės, išplėsta Naujoji ir kitos gatvės, pertvarkyta pagrindinė miesto aikštė bei kitos alytiškių pamėgtos vietos.
Kaip rašo savaitinis, šalyje bene pagrindinis publicistikos žurnalas, „jis negalėjo nepateikti informacijos apie įdomų alytiškių ir kitų miestų savivaldybių bendrą projektą“ – „siekius atgaivinti laivybą Nemunu“.
Dabar kaip tik vyksta parengiamieji darbai. Jeigu pavyktų susitarti dėl laivybos kelio iš Augustavo (Lenkija) kanalo – tiek Alytus, tiek Druskininkai, Birštonas ar Kaunas per metus galėtų tikėtis apie 200 tūkstančių turistų, kurie į Lietuvą atkeliautų laivais.
„Šiuo metu Nemunas apmiręs, bet žvelgiant į ateitį, galima tikėtis, kad jau po gerų metų galėtume pirkti laivus”, – „Veidui“ planuoja Č. Daugėla. – O iš viso šito – kuo daugiau mieste atsiranda verslo – tuo daugiau miestiečiai turi darbo, tuo jie turtingesni, tuo stipriau gali plėstis ir patys investuoti. Ir ne tik į verslą, bet ir į švietimą, meną ir kultūrą”, – įsitikinęs Alytaus meras.
Susijęstraipsniai
