Rugpjūčio 22 dieną minėjome Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Kęstučio tėvūnijos partizanų Vytauto Salicko-Vyturio (g. 1929 Varduvos k.), Vytauto Rinkevičiaus-Skydo (g. 1931 Miroslavo mstl.), Antano Matulevičiaus-Jazmino (g. 1927 Vardos k.) ir Vytauto Miklušio-Granito (g. 1931 Pošnios k.) žūtį.
Saulėtą sekmadienį, šv. Roko atlaidų dieną, iškilmingo renginio dalyviai rinkosi Ūdrijoje prie bažnyčios. Atvyko Alytaus apskr. A.Juozapavičiaus šaulių rinktinės Alytaus ir Lazdijų kuopų šauliai, LLKS Dainavos apygardos partizanai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Alytaus skyriaus nariai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Lazdijų skyriaus nariai, Sausio 13-osios brolijos atstovai, žuvusiųjų giminės bei kiti svečiai.
Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje parapijos klebonas Arūnas Simonavičius aukojo šv. Mišias, vėliau vyko procesija aplink bažnyčią. Po šv. Mišių vykome į partizanų žūties vietą Jackonių kaime (netoli buvusios Juozo Mažeikos sodybos), kur buvo šventinamas paminklinis atminimo ženklas. Renginio vedančiosios pareigas atliko Ūdrijos pagrindinės mokyklos direktorė Vitalija Vitkauskienė.
Padėtos gėlės ir uždegtos atminimo žvakutės prie kuklaus paminklo, tylos minute pagerbtas žuvusių partizanų atminimas, tylą sudrebino MPB DK Birutės bataliono karių atliekamos pagarbos salvės, gausiai susirinkę renginio dalyviai sugiedojo Tautos himną. Paminklinį atminimo ženklą pašventino MPB DK Birutės bataliono kapelionas kpt. Jonas Tamošiūnas.
Ūdrijos pagrindinės mokyklos istorijos vyr. mokytoja Zita Rutkauskienė gražiai kalbėjo: „Istorija mena daug pergalių. Rezistencinė kova – tai tarsi Žalgirio mūšio pergalė tik kitame laike, kitoje vietoje, bet su tuo pačiu laisvės tikslu. Nuo 1944 m. vasaros Lietuvoje kilęs galingas pasipriešinimo judėjimas – tai tarsi gynimosi, kovos už Laisvę, už Nepriklausomybę procesas. Ir nieko negali būti gražiau už šias didžiąsias vertybes.
Prieškario mokykla sugebėjo išugdyti tokį jaunimą, kuris karo ir pokario okupacijų metais pajėgė organizuotai pasipriešinti šimteriopai galingesniam priešui.Tegul būna Lietuvoje kuo daugiau to pojūčio ir suvokimo, kad niekada nepasikartotų rugpjūčio 23-osios ar sausio 13-osios įvykiai.
Bendruomenės „Vidupis“ pirmininkas įteikė padėkos raštus asmenims, padėjusiems organizuoti šventę. Žuvusiųjų atminimui Laisvės kovų dainų ansamblis iš Lazdijų atliko partizanams skirtas dainas, žmonės kalbėjosi, dalijosi prisiminimais.
V. Salickas mokėsi Alytaus gimnazijoje, tačiau po 1947 m. spalio 11 d., kai Alytuje buvo nušauta NKGB Alytaus skyriaus agentė T. S., jis pasitraukė pas partizanus, pasirinkdamas sl. Vyturys. 1949 m. minimas kaip Kęstučio grupės štabo viršininkas, o nuo 1949 m. rugsėjo 23 d. paskirtai laikinai eiti Kęstučio tėvūnijos vado pareigas.
1948 m. gegužės mėn. Miroslavo vls. likviduotas rezervinių partizanų būrys (keli suimti). A. Matulevičius pasislėpė ir įstojo į partizanų būrį, tapdamas partizanu Jazminu. V. Rinkevičius-Skydas partizanavo nuo 1947 m. 1950 m. sausio 20 d. Jackonių k., Juozo Mažeikos (Adolfo Ramanausko-Vanago žmonos dėdės) sodyboje MGB Krokialaukio vls. operatyvinė grupė, vadovaujama ltn. Petro Burinsko, apsupo ir mūšio metu nukovė minėtus 4 partizanus.
Susišaudymo metu žuvo rusų kareivis Michailas Babajevas ir dar vienas buvo sužeistas. Partizanus išdavė MGB užverbuotas agentas sl. „Petras“ (Antanas P., jau miręs). Partizanų kūnai buvo išniekinti Alytuje, jų palaidojimo vieta nežinoma.
Gintaras Lučinskas