Šeštadienį vienoje seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių Raižiuose, Alytaus rajone, atidengtas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam ir 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms atminti.
Istoriniame Žalgirio mūšyje kartu su Lietuvos ir Lenkijos kariuomenėmis dalyvavo totorių raiteliai, vadovaujami Aukso Ordos chano Tochtamyšo sūnaus caraičio Dželal-ed-Dino. Paminklas Vytautui Didžiajam įprasmins bendrą lietuvių ir totorių istoriją, kovas už Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Paminklo viršutinėje dalyje įkomponuoti Gedimino stulpai ir totorių simbolis – Tarak Tamga, vidurinėje dalyje iškalti skaičiai – 1392 – 1430 – Vytauto Didžiojo valdymo metai, 1397 – totorių atsikėlimo į LDK metai, 1410 – Žalgirio mūšio metai, apatinėje dalyje užrašas – „Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas”.
Paminklas 5.20 m. aukščio, atliktas iš tamsiai pilko granito. Paminklo autorius skulptorius Jonas Jagėla. Taip pat Raižiuose pristatyti unikalūs saulės laikrodžiai, kurių vienas rodo vietos laiką, o kitas – Žalgirio mūšio vietos. Vyko pamaldos mečetėje ir koncertas „Istoriją kuriame kartu”. Susirinkusiems savo programas rodė totoriai lankininkų iš Lenkijos ir Kauno riterių klubas , atkūrę istorinio mūšio fragmentus, didelio susidomėjimo sulaukė Alytaus rajono ir Lietuvos totorių amatų ir kulinarinio paveldo pristatymai.
Abejingų nepaliko paveikslo „Žalgirio mūšis” reprodukcija. Šiame miestelyje prasidėjo šio istorinio darbo kelionė po Lietuvą. Kaip ir XIX amžiuje Jano Mateikos nutapytos drobės, kopijos dydis nesiskiria nuo original ir užima 40 kv. metrų plotą.
Renginio organizatoriai – Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, Vytauto Didžiojo paminklo pastatymo fondas, Alytaus apskrities totorių bendruomenė.