Lietuviška naminukė – ko gero, giliausias tradicijas mūsų šalyje turintis alkoholinis gėrimas. Apie jos privalumus galėtų ilgai pasakoti kiekvienas miško tankmėje ar tamsiame rūsyje „varymo” įrangą slepiantis įstatymo pažeidėjas. Tačiau prieš kelias savaites dėl naminės degtinės ne juokais susirėmė ne įkaušę girtuokliai, o … Seimo nariai. Aiškinamės, kokie naminukės legalizavimo iniciatorių ir priešininkų argumentai.
Gaminti ir pardavinėti naminukę Lietuvoje iki šiol buvo visiškai draudžiama, tačiau Seimo nariai nusprendė leisti tą daryti kaimo turizmo sodybose. Vieni, naminę degtinę vadindami kulinariniu paveldu, sveikina šį sprendimą, kiti įžvelgia Lietuvos kaimo girdimą ir fiktyvių kaimo turizmo sodybų pavojų. Nuogąstaujama, kad bus apskritai įteisintas degtindario statusas ir leidžiama per metus pagaminti 1000 litrų degtinės mokant perpus mažesnį akcizą.
Nelegalaus alkoholio kiekiai – milžiniški
Niekas nepaneigs – esama ūkininkų, puoselėjančių iš tėvų perimtas stipriųjų gėrimų tradicijas, tačiau likusi dalis – tai niekaip nekontroliuojama pramoninė gamyba. Naminuke aprūpinami kaimynai, ji egzistuoja netgi valiutos pavidalu – už ją dirbami ūkio darbai. Ekonominio nuosmukio laikotarpiu nelegalaus alkoholio rinka nepaprastai išaugo. Iki rugsėjo 1 dienos dėl jos į Lietuvos biudžetą nepateko 81 milijonas litų akcizo mokesčio. Policija praneša per pirmąjį metų ketvirtį užfiksavusi 400 proc. daugiau nelegalios alkoholio gamybos atvejų nei pernai.
Įstatymo pataisų iniciatoriai tvirtina, kad reikia legalizuoti tai, kas seniai egzistuoja ir tuo sudominti svečius kaimo turizmo sodybose. Tačiau pirmiausia reikėtų atlikti bent elementarius tyrimus ir analizę, kiek žmonių ir su kokiais poreikiais lankosi tose poilsiavietėse. Ar pajėgs jie išgerti tuos 1000 litrų?
Dabar esama statistikos tik apie vietinius kaimo gyventojus, ir ji tikrai nedžiugina. Valstybinis psichikos sveikatos centras informuoja, kad alkoholinė psichozė kaimo gyventojams yra diagnozuojama du kartus dažniau. 2008 metų pabaigoje alkoholine psichoze sirgo beveik 4 tūkstančiai kaimo gyventojų – galima tik numanyti, kokie yra paprasto alkoholizmo mastai provincijoje.
Ar paveldui užtenka tik degtinės?
Žvelgiant į senąsias Europos šalis visada pastebėsi aukštesnę alkoholio vartojimo kultūrą, kurioje pats produktas nėra vienintelis atributas. Ne vienos enciklopedijos verti prancūziški vynai – tai skonio pasaulis, prieinamas ne kiekvienam. Abejingų nepalieka ir belgiškas vienuolynų alus. Todėl legalizavimo šalininkų intencijos visai suprantamos – šalis turi reprezentuoti save visose srityse.
Europos Sąjunga savo šalims narėms leidžia pačioms reguliuoti alkoholio rinką. Tai legalizavimo šalininkus įkvepia ieškoti užsienio šalių pavyzdžių. Dažniausiai minima Austrija, kurioje leidžiama gaminti alkoholį namuose. Šioje šalyje teisės aktai detaliai nusako, kas ir kokį kiekį alkoholio gali pagaminti, egzistuoja destiliavimo įrenginių registravimo tvarka ir mokestinė sistema. Nacionalinius aktus dėl naminio alkoholio gamybos taip pat turi Italija, Graikija, Vokietija ir kitos šalys.
Ar visi Lietuvos degtindariai pasiryžę rimtai laikytis reikalavimų ir patys į ją žiūrėti kaip į kulinarinį paveldą, o ne greitą pasipelnymo šaltinį? Be to, ar pataisų iniciatoriai imsis kurti naujus, niekada Lietuvoje neegzistavusius kontrolės mechanizmus? Šie klausimai lieka neatsakyti.
Legalizavimo skeptikai tvirtina, kad čia svarbus ne tik paveldas, bet ir gyventojų kultūra, atsakingas požiūris į alkoholio gamybą. Apie nelegalų alkoholio „fabrikėlį” gyventojai praneša nebent iš pavydo ar nesutarimų, o dažniausiai įstatymo pažeidimams tylomis pritaria. Sąmoningumo trūkumas rodo, kad mėgautis svaigiu kulinariniu paveldu mums dar anksti.
Žinoma, legalizavimas svarbus ekonominiu požiūriu – dėl įplaukų į biudžetą, bet nederėtų pamiršti ir svarbiausio turto – gyventojų sveikatos. Naujosios įstatymo pataisos nepaaiškina, kokios kokybės ir kaip lengvai prieinama naminukė bus pardavinėjama kaime.
Ar žinote, kad …
- Europinis kulinarinio paveldo tinklas jungia 23 Europos regionus. Tinklo nariai propaguoja tradicinius savo regionų patiekalus, remia smulkius verslininkus, gaminančius maisto produktus iš vietinių žaliavų. Tinkle dalyvauja ir du Lietuvos regionai: Aukštaitija ir Dzūkija.
- Lietuvos žemės ūkio ministerija išduoda sertifikatus tautinio paveldo produktams – daugiausia tai pieno, mėsos, konditerijos produktai. Per 2008 metus išduoti 46 sertifikatai.
- ES šalyse naminės degtinės gamybos tvarka labai skirtinga. Pavyzdžiui, Belgijoje leidžiama visiems piliečiams nekomerciniais tikslais ir nemokant akcizo mokesčio varyti naminę degtinę be apribojimų. Čekijoje veikia 520 smulkių naminės degtinės (slivovicos, palinkos) fabrikėlių (palirnų). Iš savo vaisių ir uogų galima išsivaryti 30 litrų etilo alkoholio per metus, mokant lengvatinį akcizo mokestį.
- Prancūzijoje valstybė išduoda degtindarių privilegiją – su ja leidžiama gaminti namų gamybos spiritinius gėrimus savo asmeniniam vartojimui, naudojant tik savo ūkyje išaugintus vaisius.