Pasitikėk, bet tikrink! Šiuo posakiu pravartu vadovautis norint nepakliūti į nesąžiningų automobilių meistrų pinkles. Tokie „auksarankiai” suremontuos ne tik tai, ką reikia, bet ir ko nereikia. Už „paslaugą” bus paprašyta atitinkamo atlygio, ir jis džiaugsmo tikrai nesuteiks.
Pažinoti patikimą ir sąžiningą automobilių remonto meistrą yra taip pat gerai, kaip ir turėti asmeninį odontologą ar ištikimą padėjėją. Lietuvoje gabių šaltkalvių esama nemažai, tačiau žmonės piktinasi, kad atidavę remontuoti automobilį neretai susiduria su lupikautojais arba savo amato neišmanančiais meistrais. Vartotojų teises ginančios institucijos kasmet sulaukia šimtų skundų, kuriuose automobilių remonto dirbtuvės kaltinamos nesąžininga veikla. Savo ruožtu keli šaltkalviai LŽ atviravo, kad iš patiklių vairuotojų gali pasipelnyti ir vadinamieji garažininkai, ir autorizuotų servisų specialistai. Pasak jų, labiausiai ant nesąžiningų meistrų jauko rizikuoja užkibti senyvo amžiaus vairuotojai, dailiosios lyties atstovės ir visiškai apie automobilių remontą neišmanantys vyrai.
Apgauti nesunku
Automobilininkai juokauja, jog yra dvi kategorijos blogų meistrų. Pirmieji remontuodami pridaro daugiau žalos negu naudos, antrieji „sutvarko” automobilį taip, kad būtų galima maksimaliai pasipelnyti iš atlikto darbo. Šie linkę pakeisti daugiau detalių nei iš tiesų reikia, o vėliau pateikti klientui įspūdingą darbų sąmatą.
LŽ kalbinti keli remonto dirbtuvių meistrai prisipažino, kad savotiškai įteisintas sukčiavimas egzistuoja ne viename servise, tačiau teigė, jog Lietuvoje tikrai yra gabių auksarankių, sąžiningai ir nepriekaištingai remontuojančių transporto priemones.
„Apgauti klientą nesunku, ypač jei remontuoti automobilį atvažiuoja nepatyręs vairuotojas. Būdų, kaip išpešti iš jo kuo daugiau naudos, yra daug, visus išvardyti būtų labai sunku. Vienas populiaresnių – taisyti daugiau negu reikia. Būna, atvažiuoja žmogus ir sako, kad kažkas barška priekyje. Tokiu atveju galima ne tik bildesį panaikinti, bet ir pakeisti keletą neva susidėvėjusių detalių, o už tai pareikalauti atitinkamai didesnio užmokesčio. Žmogus, kuris apie remontą išmano tiek, kiek aš – apie baletą, teoriškai yra potencialus pasipelnymo šaltinis”, – LŽ pasakojo viename sostinės garažų masyvų įsikūrusios automobilių remonto dirbtuvės meistras Tomas (pavardė redakcijai žinoma – aut.).
Jam pritarė ir Anatolijus, taip pat sostinės servise dirbantis meistras. „Ar esu nusukęs papildomą litą iš kliento? Taip, esu. Tiesa, dabar tuo nepiktnaudžiauju. Priešingai, pasitaiko dienų, kai įtaręs apgaulę vairuotojas atveža man automobilį ir paprašo patikrinti, ar tikrai būtina keisti tiek daug detalių, kiek primygtinai siūlė kito serviso meistrai. Jei kliento įtarimas pasitvirtina, man iškart tampa aišku, kad buvo bandoma apsukti žmogų aplink pirštą”, – kalbėjo Anatolijus.
Skundžiasi šimtai
Tai, kad vairuotojai dažnai skundžiasi nekokybiškomis serviso paslaugomis arba sukčiavimu, rodo ne tik oficiali statistika, bet ir viešos jų diskusijos internete ar šnekučiuojantis draugijoje. Praėjusiais metais Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) pasiekė 290 vartotojų skundų dėl automobilių remonto paslaugų, dar pusšimtį pernai gavo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (VNMPI). Šios institucijos vyriausiasis valstybinis inspektorius Petras Zavackas LŽ patvirtino, kad nepatenkintųjų dėl remonto paslaugų tarnyba sulaukia nuolat. „Žmonės dažnai į mus kreipiasi dėl serviso dirbtuvių veiklos. Pusė visų tokių skundų pasitvirtina. Mes tiriame kiekvieną vartotojo nusiskundimą, ir jeigu jis pagrįstas, surašome išvadas. Paprastai įmonės įvykdo pagrįstus kliento reikalavimus. Kiek žinau, šiais metais buvo tik vienas atvejis, kai remonto dirbtuvė atsisakė vykdyti įsipareigojimus”, – aiškino VNMPI inspektorius P.Zavackas. LŽ pasiteiravus, dėl kokių servisų skundžiamasi dažniau, inspektorius patikino, kad vienodai ir dėl „garažų”, ir dėl specializuotų remonto dirbtuvių.
Iki šių metų rudens VNMPI dėl autoservisų paslaugų jau gavo 47 vartotojų, nepatenkintų teikiamų paslaugų kokybe, skundus. Inspektoriai visus išnagrinėjo ir nustatė, kad daugiau kaip pusė jų – pagrįsti. Konstatuota, jog paslaugų teikėjai pažeidė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pernai inspekcija gavo 66, užpernai – 68 skundus.
VVTAT šiais metais pasiekė 20 vartotojų rašytinių skundų dėl automobilių remonto paslaugų. Tiesa, gana dažnai žmonės telefonu teiraujasi, ar nepažeidžiamos jų teisės, jei automobilių remonto įmonės atlieka darbų, dėl kurių nebuvo tartasi iš anksto.
Saugiklių yra
Patarimų, kaip saugotis nuo nesąžiningų meistrų, negailėjo nei valstybiniai inspektoriai, nei patys šaltkalviai. Ir vieni, ir kiti siūlė savus receptus. Svarbiausia, anot pašnekovų, žinoti savo teises ir nebijoti jų ginti. P.Zavackas priminė, kad vartotojas, palikdamas automobilį servise, turi įforminti priėmimo ir perdavimo aktą. Jame būtina nurodyti mašinos komplektiškumą, matomus išorinius pažeidimus ir defektus, kliento pateiktas atsargines detales ir medžiagas. Tokį aktą pasirašo vartotojas ir paslaugos teikėjas. „Viskas turi būti surašyta juodu ant balto. Tik tada, jei reikės, pavyks apginti savo teises. Iš patirties galiu pasakyti, kad beveik visos remonto dirbtuvės reaguoja į klientų skundus, jeigu jie būna teisiškai pagrįsti”, – pabrėžė VNMPI vyriausiasis valstybinis inspektorius.
Dešimtmetį automobilius remontuojantis Anatolijus siūlo vairuotojams visus remonto darbus aptarti iš anksto. Pašnekovo teigimu, dar geriau, jei visa tai surašoma sutartyje. „Mano patarimas būtų paprastas: jeigu nieko neišmanai apie automobilio remonto subtilybes, važiuodamas į servisą pasiimk drauge žmogų, kuris daugiau išmano šioje srityje”, – pabrėžė Anatolijus.
Susijęstraipsniai
