Nėra Lietuvoje regiono, kurio nepaliestų emigracija. Nuolat girdime apie daugybę su ja susijusių socialinių problemų: protų nutekėjimas, be tėvų palikti vaikai, prastėjantys demografiniai rodikliai. Vis dėlto emigrantai yra Lietuvos piliečiai, pasinaudoję savo teisėta laisve dirbti kitoje ES šalyje. Vieni jų su šeimomis į užsienį vyksta realizuoti savo profesinių ambicijų, kiti – meta iššūkį sau ir aukoja dalelę asmeninės laimės dėl sotesnio vaikų ir artimųjų gyvenimo. Prastėjant ekonominei situacijai tokių žmonių per metus padaugėjo beveik 20 proc. ir skaičiai toliau auga – į svečias šalis lietuviai traukia vis neapdairiau ir dažnai susiduria su netikėtomis problemomis.
Nekvalifikuoti darbininkai ieškoti informacijos suskumba tik patekę į nepavydėtiną padėtį. Tuo tarpu specialistai ragina iš anksto domėtis įsidarbinimo ES šalyse galimybėmis ir tik viską gerai apsvarsčius kreiptis į tarpininkus. Pavyzdžiui, šiam tikslui veikia Europos profesinio judumo portalas EURES, kuriame išvykti planuojantis asmuo gali rasti informacijos apie viską: įdarbinimo taisykles, procedūras, darbo sąlygas, teises, daugybę patarimų ir didžiulę duomenų bazę su darbo pasiūlymais. Deja, dažnas finansinių sunkumų kamuojamas lietuvis pirmiausia domisi konkrečiais pasiūlymais, žadamais pinigais, o ką veiks ir kaip gyvens svetimame krašte susirūpina tik ten nuvykęs.
Vietoje darbo vietos – gatvė
Įsidarbinti Didžiojoje Britanijoje mūsų piliečiams padedančios agentūros „Aulina” atstovė Rita Biliukaitė sako, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai dėl įdarbintojų kaltės žmonės lieka apgauti. Dienai ar kelioms žmonėms surandama pastogė ir darbo vieta, o vėliau jie tiesiog lieka gatvėje. Kartais lietuviai apskritai paprašomi palaukti, o įdarbintojų atstovai dingsta nieko nepaaiškinę.
„Susiruošus įsidarbinti užsienyje būtina pasidomėti įdarbinti siūlančiu tarpininku – kokia tai įmonė, ar ji turi licenziją, kokias garantijas siūlo. Dažnai žmonės pasitiki tiesiog privačiais asmenimis, siūlančiais neregėtas darbo sąlygas. Esame sulaukę net sunerimusių artimųjų skambučių, ar ne mes įdarbinome jų pradingusį giminaitį”, – pasakoja R.Biliukaitė. Specialistė įsitikinusi, kad žmonės pirmiausiai turi norėti dirbti, o ne užsidirbti – tik tada darbas užsienyje pateisins mūsų piliečių lūkesčius. Priešingais atvejais, kai rūpi vien didesnis atlygis, žmonės ir patenka į nemalonias situacijas.
Populiariausios darbdavės – Anglija, Airija, Vokietija
Remiantis Lietuvos statistikos departamento informacija, praėjusiais metais iš mūsų šalies išvyko daugiau nei 17 tūkstančių piliečių. Nors iš tikrųjų šis skaičius yra žymiai didesnis, oficiali statistika taip pat patvirtina, kad ekonominis sunkmetis sukėlė bene didžiausią emigracijos bangą per nepriklausomos Lietuvos istoriją. 2004-aisiais prisijungus prie ES ir atsiradus galimybei nevaržomai dirbti Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse, emigrantų skaičius šoktelėjo kone trečdaliu, tačiau vėliau, ekonominio augimo įkarštyje – 2007 metais – emigracijos tempai sulėtėjo.
Kaip ir anksčiau, daugiausiai emigrantų iš Lietuvos plūsta į ES šalis. Didžiausią dalį – apie 26 proc. – 2008 metais sudarė lietuvaičiai, geresnio gyvenimo ieškoję Didžiojoje Britanijoje, taip pat beveik 12 proc. Airijoje ir beveik 8 proc. Vokietijoje. 70 proc. visų deklaravusių išvykimo priežastį emigrantų iš Lietuvos išvyksta dirbti, nors kasmet daugėja ir išvykstančių mokytis – nuo 2004-aisiais studijuoti išvykusių 4 proc. šis skaičius išaugo iki 10 proc.
Kai kurie patriotiškai nusiteikę piliečiai linkę smerkti svetur išvykstančius tautiečius, tačiau akivaizdu, kad emigranto duona nėra skalsi. Žinant dabartinę ekonominę situaciją Lietuvoje, vargu, ar mūsų šalis visiems išvykusiems artimiausiu metu sukurs naujas darbo vietas, o darbo migracija apskritai yra naudinga ES ekonomikai – taigi ir Lietuvai. Be to, lyginant su amerikietišku judrumu, emigracijos dėl darbo mastai Europoje yra labai maži ir kol kas šiuo atžvilgiu išssiskiria tik Rytų Europa. Galima tikėtis, kad ilgainiui lietuviai bus žymiai sėslesni – kaip ir kitos senojo žemyno tautos.
Prisiminkime, kad panašių emigracijos problemų ne taip seniai turėjo ir lietuvių šiandien pamėgta Airija, tačiau pasinaudojusi ES fondų lėšomis ši šalis sugebėjo įtikinti daugybę užsienyje gyvenančių airių oriai sugrįžti. 2007 m. lankydamasi Lietuvoje, Airijos prezidentė pažymėjo, kad emigrantai noriai grįžta į savo šalį, jei tam yra sudaromos sąlygos, o kartu į tėvynę parsiveža naudingą patirtį ir naujus įgūdžius.
Tai, ką mums suteikė atviros sienos į visas ES darbo rinkas, darbingas žmogus gali puikiai išnaudoti savo pragyvenimo lygiui pakelti ir pasiekti užsibrėžtų tikslų. Tačiau prieš priimant sprendimą vykti svetur, verta prisiminti ir lietuvišką patarlę – devynis kartus pamatuok, dešimtą pjauk.