2001 m. Mokomojo pulko (Jonavos raj., Rukla) iniciatyvinė karių grupė paruošė keturių dienų žygio „Radvilų keliais” projektą, kuris skirtas Radvilų dinastijai atminti. Kariškių organizuojamas karinis-pažintinis pėsčiųjų žygis – vienintelis tokio pobūdžio tradicinis renginys Lietuvoje. Žygis skatina fiziškai tobulėti, ugdo ištvermę, padeda plėtoti gerus kariuomenės ir visuomenės santykius. Įvyko 8 žygiai „Radvilų keliais”, kuriuose dalyvavo apie 7000 įvairaus amžiaus žygeivių.
Svarstant, ar rengti žygį šiais ekonominio sunkmečio metais, didžiausią įtaką apsispręsti turėjo didelis žygių populiarumas ankstesniais metais ir aktyvus žygio mėgėjų domėjimasis, ar tradicija bus tęsiama ir šiais metais. Ir nors žygį teko organizuoti kukliu biudžetu ir perpus sutrumpintą, žygio tradicijos „krikštatėvis” vyr. psk. Vidmantas Genys buvo nusiteikęs optimistiškai ir teigė, kad gerai nuotaikai ir nuoširdžiam bendravimui reikia ne didelių finansų, bet didelio noro ir pastangų. Ateityje žygius planuojama perduoti organizuoti vis kitam daliniui, tarkim kitais metais kažkuris iš kariuomenės dalinių suorganizuos Klaipėdos apylinkėse, dar kitąmet – šalia Vilniaus ir t. t. Todėl keičiasi žygio pavadinimas ir atributika.
Rugpjūčio 13-14 d. Sakalinės kaime (Tauragės raj.) vyko dviejų dienų tradicinis karinis-pažintinis pėsčiųjų žygis „Kęstutėnai”. Pirmąją žygio dieną jėgas išbandė 595 dalyviai, o antrą dieną starto liniją peržengė 606 dalyvių. Žygeiviai rinkosi 20 ir 40 km žygio maršrutus.
9-ąjį karinį-pažintinį žygį organizavo LDK Kęstučio MPB. Šiuo renginiu batalionas taip pat paminėjo ir 17-ąsias dalinio įkūrimo metines. Šiai datai paminėti batalione nugriaudėjo trys sveikinamosios salvės iš XVIII amžiaus patrankos.
Žygeiviai turėjo galimybę pasirinkti maršrutą – 20 ir 40 km – ir žygio dienų (vienos ar dviejų) skaičių. Pirmąją žygio dieną į startą stojo įvairių profesijų ir amžiaus dalyviai – nuo moksleivių iki politikų ir gydytojų. Tarp jų – ir aštuoni žygeiviai, dalyvavę visuose ankstesniuose aštuoniuose nuo 2001 metų Lietuvos kariuomenės rengtuose žygiuose. Šiais metais žygio trasos nusidriekė itin vaizdingomis vietovėmis Karšuvos girioje – Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate ir Kaskalnio geomorfologiniame draustinyje.
„Kęstutėnų” žygio tikslas – plėtoti glaudesnį karių ir visuomenės bendradarbiavimą, ugdyti patriotiškumą, pilietiškumą, meilę gamtai, puoselėti kultūros, istorines tradicijas, užtikrinti prasmingą ir turiningą laisvalaikio praleidimą, išbandyti karių ir civilių asmenų fizinį ir psichologinį pasirengimą ekstremaliomis sąlygomis.
Žygio dalyviai per nurodytą laiką turi įveikti pasirinktą atstumą, tarpusavyje nesivaržant. Žygio metu draudžiama naudotis bet kokiomis transporto priemonėmis arba bėgti. Žygio dalyviai gali sustoti poilsiui kada panorėję, tačiau svarbu grįžti iki nustatyto vėliausio finišo laiko.Visoje žygio trasoje įkurti kontrolės punktai, kur dalyvių pažymėjimuose buvo daromos atžymos.
Oro sąlygos buvo palankios. Trasos nusitęsdavo miškingomis vietovėmis, kur buvo daugiau pavėsio ir nekankino taip daugelį gąsdinęs pranašautas lietus. Žygio metu buvo svarbu ne tik valios pastangos, ištvermė, tvarkinga avalynė, geriamas vanduo, bet ir draugų palaikymas.
Visi dalyviai, įveikę pasirinktą atstumą, buvo apdovanoti diplomais, kurie pažymėjo dalyvavimo ir apdovanojimų tęstinumą, bei atminimo medaliais. Prizininkų nebuvo, nes laimėjo visi, kurie įveikė pasirinktą žygio trasą. Ryžtas, valia, garbė! – šie žodžiai tapo žygio šūkiu.
Šeimininkai puikiai priėmė žygio dalyvius. Rugpjūčio 13 d. vyko bataliono technikos ir ginkluotės paroda, Kęstučio apygardos pokario rezistencijos kovų foto ir trofėjų paroda, o vakare šventinis vakaras, dalyvaujant muzikiniams kolektyvams, taip pat buvo demonstruojami dokumentiniai filmai apie pokario rezistencijos kovas.
„Kęstutėnų” žygyje dalyvavo per dešimtį dalyvių iš Alytaus: Lietuvos Karo akademijos kariūnai, DK Birutės MPB kariai, Alytaus apskr. A.Juozapavičiaus šaulių rinktinės šauliai ir kt. alytiškiai.
Gintaras Lučinskas
Susijęstraipsniai
