Europoje sparčiai didėja vidutinis gyventojų amžius – vis daugiau žmonių susiduria su senatve. Kokia ji, senatvė, senėjančioje žilstančioje Europoje?
Alytaus gatvėje sutikta ponia Laima pasakojo šiemet atšventusi savo 60-ąjį jubiliejų. Jos bendraamžiai Europoje priklauso vadinamosios kūdikių bumo kartos atstovams: gimę po Antrojo pasaulinio karo, jie tapo dalimi milžiniško demografinio sprogimo, ypač sukrėtusio Europą. Milijonai žmonių, tuomet papildžiusių Europos gyventojų ratą, dabar jau sūpuoja anūkus, tuo tarpu sociologai ir demografai praneša: „Visuomenė sensta, reikia skubiai imtis kokių nors priemonių”. Iš tiesų gimstamumas Europoje jau beveik nustojo augti, neilgai trukus ims ir mažėti. Praeitais metais ES šalyse 1000 gyventojų teko 10,8 gimusiojo, daugiausia – Airijoje (18,1), mažiausia – Vokietijoje (8,3). Kita vertus, pastebimas ryškus gyvenimo trukmės ilgėjimas. Taigi suprantama, jog visuomenė senėja. Europos Komisija prognozuoja, jog iki 2050 m. 12 % ES gyventojų bus vyresni nei 80 metų amžiaus. Taigi šie skaičiai atspindi jau dabar pasikeitusią demografinę situaciją žemyne.
Europos senėjimas nežada nieko blogo, priešingai, tai tiesiog reiškia, jog gyvename ilgiau. Ilgėjanti gyvenimo trukmė suteikia galimybę vyresnio amžiaus žmonėms dar daugiau metų išlikti aktyvia visuomenės dalimi. Vakarų valstybėse senjorai vaidina nemažą visuomeninį vaidmenį, deja, Lietuvoje pensininkai yra mažiau aktyvūs, nes ir būtiniausius poreikius dažnai riboja pinigų trūkumas. Kyla klausimas, kaip senjorams džiaugtis šviesia senatve. Dirbti? Mokytis? O gal tiesiog atsiduoti seniems pomėgiams?
Pripažįstama, jog kol kas Europos Sąjungos darbo rinka nėra itin draugiška vyresnio amžiaus piliečiams – ypač sunkiai darbą surasti sekasi pensinio amžiaus žmonėms. Jiems tenka susidurti su daugybe kliūčių, kaip, pavyzdžiui, įstatymai, pagal kuriuos pensiją gaunantys žmonės gautų mažesnį užmokestį už darbą. Vis dėl to Europos Komisijos ataskaitos rodo, jog vyresnio amžiaus žmonių užimtumas kasmet didėja. ES siekiama spręsti gyventojų senėjimo problemą ir padėti sulaukusiems vyresnio amžiaus toliau dirbti ir likti aktyviems. Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus tampa svarbus darbo našumo didinimas ir esamos darbo jėgos išsaugojimas. Pensininkams dirbti toliau padeda lankstesnės darbo sąlygos – nepilnas darbo laikas, sritys, kuriose mažiau streso ir fizinio krūvio.
Tiems, kuriems darbas yra ne pati geriausia išeitis, Europos šalyse sudaromos sąlygos tobulėjimo siekti kitaip, pavyzdžiui, vėl imtis studijų. Vienas jų – trečiojo amžiaus universitetas, populiariai žinomas kaip TAU iniciayva. Tai yra specialiai senjorams sukurta įstaiga, suteikianti galimybę siekti žinių kuo įvairiausiose srityse. TAU aktyviai veikia įvairiuose Lietuvos miestuose, pradedant 1995 m. įkurtu padaliniu Vilniuje ir baigiant naujesniais Alytaus ar Kėdainių trečiojo amžiaus universitetais. Kaip teigia Alytuje gyvenanti ir šio miesto TAU veikloje aktyviai dalyvaujanti Dalia, ši įstaiga suteikia labai plačias galimybes tobulėti tiek tose srityse, kuriose teko dirbti visą gyvenimą, tiek ir žvalgyti visiškai nežinomus plotus. „Visą gyvenimą dirbau medicinos seserimi ir tik išėjusi į pensiją supratau, kiek mažai iš tikrųjų žinau apie šiuolaikinę mediciną. Dirbdama neturėjau daug laiko gilintis į naujausius šios srities pasiekimus, užtat dabar galiu labai daug ko pamokyti jaunesnes koleges”, – šypsosi ponia Dalia, – „Negana to, labai aktyviai studijuoju klasikinę filosofiją – nė neįsivaizdavau savęs tuo užsiimančios, sakykim, prieš 30 metų”. Nors paskaitas universitete dažniausiai skaito kviestiniai lektoriai, neretai ir patys studentai sutinka pasidalinti savo žinių bagažu. TAU studentai labiausiai mėgsta narplioti medicinos, psichologijos, religijos klausimus, tačiau atsiranda ir norinčių išmokti naujų kalbų ar tiesiog pakeliauti. Panašios iniciatyvos kaip TAU prisideda prie naujų įgūdžių įgijimo, kuriuos galima pritaikyti ne tik savo pomėgiams, bet ir tolimesniam darbui.
Tačiau norint aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, visai nebūtina dirbti ar mokytis – nemažai Vakarų Europos senjorų išėję į pensiją atsiduoda mėgstamiems, tačiau per daugelį intensyvaus darbo metų kiek primirštiems pomėgiams. Vis daugiau pensininkų užsiima sportu, leidžia vasaras sodybose, pačiais įvairiausiais eksponatais pildo savo viso gyvenimo kolekcijas, rašo memuarus ar tiesiog keliauja. Kaune pakalbintas septyniasdešimtmetis Juozas sakė didžiąją savo laiko dalį praleidžiantis medžioklėse ar besiruošiant joms. Jis priklauso vienam Kauno rajono medžiotojų klubui, tad kiekvieno medžioklės sezono metu savaitgalius leidžia pačiose įvairiausiose Lietuvos vietovėse, kartais apsilanko ir kaimyninės Lenkijos miškuose. „Turiu didžiulį pažįstamų ratą, tarp jų labai daug jaunų žmonių. Tik spėk juos mokyti”, – pasakojo Juozas. Paklaustas, kaip dažnai lankosi pas gydytojus, Juozas tik nusijuokė pabrėždamas, jog geriausias daktaras – grynas oras ir gera kompanija.
Susijęstraipsniai
