Įspūdingu kraštovaizdžiu ir savo praeitimi garsaus Nemunaičio gyventojai gali didžiuotis savo bendruomene. Ne vienas aplinkinių miestelių gyventojas čia atvažiuoja dalyvauti orginaliuose renginiuose bei vakaronėse.
Svajonė – nutiesti tiltą
Prieš trejus metus susibūrusi miestelio bendruomenė kasmet organizuoja 15 tradicinių renginių. Bendruomenės pirmininkė Danutė Česnulevičienė pasidžiaugė, jog gyventojai noriai įsitraukia į bendrus darbus bei pasilinksminimus. Pavasarį surengta gėlių sodinimo akcija, tikina, ypač buvo sėkminga.
Miestelio seniūnas Jonas Janavičius savo ruožtu taip pat pasidžiaugė, jog jam teko garbė valdyti tokį nuostabų žemės kampelį: ,,Mūsų miestelis ypatingai gražus, turime net 12 lankytinų vietų. Čia gyvena be galo darbštūs, nuoširdūs dosnūs žmonės. Tikrai turime tvirtą bendruomenę.” Bene didžiausia miestelio seniūno svajonė – pasiekti, kad būtų nutiestas tiltas per Nemuną. Taip žmonės greičiau pasiektų miestą.
Nemunaityje nenuobodžiauja ir jaunimas. Vaikai gali lankyti įvairiausius būrelius ir juose ugdyti savo gebėjimus, kūrybiškumą. Nemunaičio kultūros namų direktorė Ilona Salickienė tikino daug dėmesio skirianti jaunimo ir vaikų turiningam laisvalaikiui, liaudies papročių ir tradicijų puoselėjimui, kultūrinei bei švietėjiškai veiklai. Jaunimas ypač aktyviai įsitraukia į viktorinų ir piešinių konkursus.
I. Salickienės iniciatyva Nemunaityje sukurta ir muzikalių vaikų pop grupė „Mažosios žvaigždutės”, duetas ,,Sesutės”, veikia ir jaunučių šokių kolektyvas. O suaugusiųjų vokalinis ansamblis koncertuoja visame Dzūkijos regione.
Mėgstantys skaityti neretai laisvą valandėlę praleidžia miestelio bibliotekoje. Čia galima ne tik pasirinkti knygų, bet ir aplankyti nuolat veikiančias spaudinių parodas. Be to, čia organizuojami ir susitikimai su žymiais žmonėmis.
Atvykėlius stebina raudonas šlaitas
Jei kas nežino, Nemunaičio miestelis įsikūręs gražiame Nemuno slėnyje, 17 km į pietus nuo Alytaus. Jis turtingas ne tik nuostabia gamta, garsia praeitimi, bet ir talentingais žmonėmis, kurie kaip įmanydami stengiasi puoselėti etnokultūros paveldą – dzūkiškus papročius ir tradicijas.
Savo vardą miestelis gavo nuo Nemuno. Pagal seną padavimą Nemunas buvęs kažkokio užjūrio krašto jūrininkų vadas, atvykęs į Lietuvą X amžiuje. Anot mūsų protėvių, senovėje dabartinio Nemunaičio vietoje stovėjusi Nemuno garbei šventykla. XVIII amžiuje Nemunaitis buvo Trakų vaivadijos seniūnijos centras. Čia buvo rengiami metiniai prekymečiai. Anot dar gyvų senolių, Antrojo pasaulinio karo metais daug Nemunaičio inteligentų buvo ištremta į Sibirą.
Atkūrus nepriklausomybę, seniūnijoje atgijo kultūrinė veikla. Organizuojamos šiandien tradicinėmis tapusios Derliaus bei Joninių šventės, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Atkurta stovykla, kurioje kasmet stovyklauja ateitininkai, skautai, kitų jaunimo ir vaikų organizacijų atstovai.
Atvykėlius nustebina status Nemuno krantų šlaitas, kuris yra neįprastos raudonos spalvos. Tai kalkių tufas, nuspalvintas geležies junginių. Smalsūs turistai Nemunaičio apylinkėse gali išvysti pilkapių, senkapį, misijų kryžių ir kitų senovę menančių archeologinių paminklų.