Dzūkijos regionui jau praėjusių metų pabaigoje teko vienas didžiausių nedarbo smūgių šalyje. Nedarbas Druskininkuose pašoko net iki 10,8 proc. Dzūkijos sostinėje Alytuje, pasak darbo biržos atstovų, situacija kol kas nėra kritiška – čia, palyginti su kitomis krašto savivaldybėmis, išlieka didžiausia galimybė įsidarbinti.
Prieštaringi praėjusieji metai
Alytaus darbo biržos vadovas Regimantas Mačiulis pastebi: darbo paklausa mažėja, o darbo jėgos pasiūla sparčiai didėja. Nedarbo lygis Alytuje šiuo metu – 6,4 proc., tai yra, aukštesnis nei šalies vidurkis (5,7 proc.).
,,2008-ieji buvo labai kontrastingi. Pirmąjį pusmetį situacija darbo rinkoje buvo gana palanki ieškantiems darbo asmenims, net buvo sunku užpildyti laisvas darbo vietas. Situacija iš esmės pasikeitė antrąjį pusmetį – nedarbas akivaizdžiai pradėjo didėti nuo rugsėjo. Įtampa neslūgsta ir šiais metais, kiekvieną dieną užregistruojame 60-70 naujų asmenų”, – apie pastebėtas tendencijas pasakojo R. Mačiulis.
Alytaus darbo rinkai dar užpernai esminės įtakos turėjo AB „Alytaus tekstilė” bankrotas, ypač paveikęs moterų darbo situaciją. Vėliau darbo biržoje pradėjo registruotis vis daugiau vyrų, dirbusių statybos sektoriuje, transporte, pramonėje.
2008 metų pabaigoje darbo rinką vėl smarkiai paveikė daugiau nei 300 darbuotojų atleidimas iš Alytaus šaldytuvų gamintojos AB „Snaigė”.
Nedarbas amžiaus nepaiso
Pastaruoju metu darbo rinką papildo ieškantieji darbo ne tik iš pramonės sektoriaus, bet ir iš statybos, paslaugų sričių.
Vis dažniau dėl įdarbinimo kreipiasi vyresniojo amžiaus asmenys, daugėja ir jaunų – iki 25-erių metų amžiaus – bedarbių.
Anot R. Mačiulio, darbo pirmiausia netenka nekvalifikuoti asmenys arba tie darbuotojai, kurie turi nepakankamą kvalifikaciją. „Darbdaviai, ruošdamiesi sunkiai ekonominei situacijai, pasilieka kvalifikuotus darbuotojus”, – teigia pašnekovas.
Beje, kai kurių darbo vietų birža negali užpildyti ir šiuo metu – trūksta kvalifikuotų gydytojų, vertėjų, aukštos kvalifikacijos vadybininkų. R. Mačiulis taip pat pastebi, kad darbo biržoje registruojasi ir žmonės, planuojantys patys susikurti darbo vietas.
Naujų darbuotojų neieško
Dzūkijos verslininkai optimizmu netrykšta. Sausio mėnesį Alytaus darbo birža jau gavo pranešimus apie 2 privačių įmonių bankrotus: UAB ,,Kagi” ir UAB ,,Vitaugė”. Iš jų bus atleisti 47 darbuotojai.
Virginijus Baranauskas, vadovaujantis kol kas neblogai besiverčiančiai langų, durų, vartų ir laiptų prekybos įmonei „Aldaresta”, prognozuoja, kad smulkaus ir vidutinio verslo artimiausiu metu laukia daug sunkumų.
,,Didžiausia problema, kad šiuo metu esame priversti ilgiau laukti klientų atsiskaitymo. Taip pat su tiekėjais privalome atsiskaityti per trumpesnį laiką”, – skundėsi V. Baranauskas.
Tačiau vadovas džiaugėsi, kad įmonėje dirba jauni, motyvuoti, gerai savo darbą išmanantys žmonės. ,,Vienas svarbiausių tikslų – išlaikyti šį kolektyvą. Tačiau artimiausiu metu naujų darbuotojų priimti nežadame”, – tikino įmonės vadovas.
Žlunga pramonės miestas?
,,Mano Dzūkijos” žurnalistė pakalbino ir keletą žmonių, kuriems augantis nedarbas jau sudavė skaudų smūgį. Dar prieš keletą mėnesių sėkmingai darbavęsis statybose, Gediminas nė nesitikėjo, kad situacija gali taip staigiai pasikeisti. Jauna 3 asmenų Gedimino šeima išgyvena itin neramius laikus.
„Apmaudu, kad pramonės miestas žlunga. Alytuje gauti darbą tiesiog beviltiška. Bandžiau ieškoti kad ir trumpalaikio darbo ne tik čia, bet ir didmiesčiuose – deja, nesėkmingai”, – pasakojo vyriškis.
Pašnekovas ketina ieškoti uždarbio svetur. „Esu vienintelis šeimos maitintojas, nes žmonai po motinystės atostogų taip ir nepavyko rasti nuolatinio darbo. Dabar abu esame bedarbiai”, – savo apsisprendimo išvykti motyvus dėstė Gediminas.
Sunkiai verčiasi ir kita 5 asmenų šeima, kurioje dirba tik šeimos galva, o 3 vaikų motina praėjusių metų gruodį buvo atleista iš AB ,,Snaigė”. ,,Slegia nuolatinė įtampa. Mūsų šeimos pajamos – tik vyro minimalus atlyginimas ir pašalpos už dukreles. Mažajai sukako treji metukai, taigi, ir už ją pašalpa sumažės. Vyresniosios – paauglės”, – pasakoja moteris.
Atleista iš darbo, ji iškart užsiregistravo darbo biržoje. Jau tris kartus buvo nuvykusi į biržą, bet darbo pasiūlymų nesulaukė.
Šeima vis ieško išeičių, kaip išbristi iš gilios duobės – atsisakė, pasak jų, visko, ko tik buvo galima atsisakyti; kai kurių maisto produktų atsiveža iš kaime gyvenančios motinos. Moteris pasiryžusi persikvalifikuoti, įgyti virėjos specialybę.
,,Mudu su vyru netgi tapome donorais, nes už kraują per mėnesį galime gauti po 100 litų”, – pasakojo sutuoktiniai. Vis dėlto net ir jie susiklosčiusios padėties nelaiko neviltiška: ,,Kol bent vienas turėsime darbą, kaip nors išgyvensime.”