Kai Alytaus
vienmandatėje apygardoje nugalėjo Zita Užlytė, politikos žinovai
gūžčiojo pečiais – kas tokia yra ši Tautos prisikėlimo partijai
atstovaujanti jauna moteris, įveikusi vieną prezidento apkaltos
konstruktorių, socialdemokratą Julių Sabatauską? Ko netekėjusi brunetė
eina į Seimą – gal ten tikisi sutikti gyvenimo vyrą?
28
metų Z.Užlytė aiškina, kad Seimo vyrams neverta į ją žibinti akis – ji
jau turi širdies draugą. Riešės vidurinės mokyklos lietuvių kalbos
mokytoja nusiteikusi ryžtingai: ji kels ne tik Alytaus, bet ir visos
šalies gerovę. Į Mykolo Romerio universitete moteris studijuoja
politikos ir administravimo magistrantūrą, o laisvalaikiu mėgsta šokti
pramoginius šokius ir skaityti Justino Marcinkevičiaus eilėraščius.
Z.Užlytė turi vilties, kad šios kadencijos Seimo nariai ims
taisyklingiau kalbėti lietuviškai – mokytoja tikrai nesidrovės jų
kalbos klaidų pataisyti.
***
– Dabar mokykloje dėstote lietuvių kalbą. Nebus gaila darbą su mokiniais iškeisti į darbą Seimo salėje?
–
Dėl to man labai skauda širdį. Kai mokiniai sužinojo, kad pasirinkau
tokį kelią, jie sakė – prašysim alytiškių, kad jūsų nerinktų, nenorime
jūsų paleisti.
Tačiau ir Seime dėl savo
mokinių galiu kai ką nuveikti. Po kelerių metų tie vaikai išeis į
gyvenimą. Ir manau, kad tada jau bus padarytas mano įnašas į jų ateitį
kita prasme.
– Esate netekėjusi. Jaunai brunetei vyrų dėmesio Seime tikrai netrūks. Galbūt galima tikėtis seimūnų meilės romano?
– Ne, aš turiu širdies draugą. Tikrai neinu į Seimą, turėdama kokių nors su meile susijusių tikslų.
– Kaip širdies draugas reagavo į jūsų pasiryžimą tapti Seimo nare?
– Jis mane labai palaiko. Sunkiausiu laikotarpiu labai padėjo, net lankstinukus kartu dalindavome.
– Kuo užsiima jūsų draugas? Kur su juo susipažinote?
–
Jis studijuoja aplinkos apsaugos politiką ir administravimą M.Romerio
universitete. Tačiau susipažinome ne per studijas, o per šokius. Mano
vyras yra ir šokių partneris.
– Mėgstate šokti?
– Šokti pramoginius šokius labai mėgstu, bet rugsėjį šokdama patyriau didelę raiščių traumą. Tai sustabdė šokius.
– Turbūt laisvalaikiu ir daug knygų skaitote. Mėgstamiausi rašytojai?
–
Man labai artimi poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai. Patinka
lietuvių klasika – Žemaitės, Vinco Krėvės kūriniai. Mokykla atima labai
daug laiko, todėl į mokymosi programą neįtrauktus kūrinius skaitau
rečiau. Patiko Robino Sharmos „Vienuolis, kuris pardavė Ferrarį”,
Colleen McCullough „Erškėčių paukščiai”.
– O gal ir pati kuriate?
– Vaikystėje rašydavau eilėraščius, bet jie taip ir liko nepublikuoti.
– Ar mokysite kolegas Seime lietuvių kalbos?
–
Manau, tikrai tą darysiu. Kartais juokinga girdėti, kai Seimo nariai
lietuviškai nė vieno sakinio nepralemena. Vardais nenoriu įvardyti, bet
daugeliui tikrai reikėtų lietuvių kalbos pasimokyti, jei jau Lietuvai
atstovauja.
– Kokie keliai jus atvedė į politiką?
–
Negana vienai kantriai skleisti lietuvybę. Pradėjau studijuoti
politikos mokslus, įstojau į Tautos prisikėlimo partiją, kurioje
įžvelgiau ilgalaikių permainų viltį.
Mačiau,
kad šalies būklė prasta. Labai daug mano draugų išvyko dirbti į kitas
šalis. Buvau Airijoje jų aplankyti ir mačiau, kad jiems tikrai yra
nelengva. Tokie dalykai ir sužadino manyje norą kažką keisti ne tik
žodžiais, bet ir darbais.
– Ką sieksite pakeisti? Kokioje srityje jaučiatės galinti daugiausiai nuveikti?
–
Šito kol kas aš nekomentuoju, nes mūsų frakcija dar nenusprendė. Yra
sričių, kuriose galėčiau dirbti, bet kol kas jų neįvardysiu.
– Ar būsite iš tų, kurie kovos su ekonominės krizės iššūkiais?
–
Manau, kad žmogus nėra visų galų meistras. Sunku kol kas ką nors
pasakyti. Reikia dirbti ir švietimo, ir sveikatos apsaugos srityse. Ir
ekonominė padėtis tikrai klaiki, reikia visiems susiveržti diržus.
– Jei jums siūlytų ministrės postą, sutiktumėte imtis atsakomybės?
– Žinokit, ne. Tiesiog manau, kad yra žmonių, kurie geriau dirbtų tą darbą.
– Tautos prisikėlimo partijos ideologija – neaiški. Kokios yra jūsų pačios pažiūros – dešiniesiems ar kairiesiems prijaučiate?
– Aš asmeniškai krypstu į dešinę – prie konservatorių, liberalų.
– Gal galėtumėte sukonkretinti? Pavyzdžiui, ką manote apie progresinius mokesčius – ar jie reikalingi?
– Žinokit, tai būtų vienas iš variantų. Bet to negaliu aš kol kas komentuoti.
– Ką svajojate nuveikti, kad po ketverių Seime metų jaustumėte, kad laiką praleidote ne veltui?
–
Aš išrinkta vienmandatėje apygardoje, todėl labai norėčiau pakelti
Alytų iš krizės – ten labai daug problemų. Bet kartu sieksiu ir
apskritai kelti visos Lietuvos gerovę. Tai yra pagrindinis tikslas.