Pasaulio ekonomikos globalizacija neaplenkia ir Lietuvos – nuo jos
padarinių jau yra nukentėję Lietuvos tekstilės, elektronikos ir kiti sektoriai.
Kilus krizei, be darbo likę asmenys gali pasinaudoti ES Prisitaikymo prie
globalizacijos fondo parama. Pirmadienį Europos Parlamentas pritarė siūlymui
skirti 298 tūkst. 994 eurų paramą buvusiems „Alytaus tekstilės“ darbuotojams.
Pasak EP nario Šarūno Biručio, ES Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių
fondas (EGF) pradėjo veikti pernai sausį, jį patvirtinus ES Parlamentui ir
Tarybai. Šis fondas remia atleistuosius iš darbo asmenis, jei atleidimas
susijęs su globalizacijos padariniais. Jo parama gali būti suteikta, jei dėl
globalizacijos įmonė iškelia gamybą iš ES į trečiąją šalį ir be darbo lieka ne
mažiau kaip tūkstantis darbuotojų.
„Pernai paskelbus akcinės bendrovės „Alytaus tekstilė“ bankrotą, buvo
atleisti 1089 jos darbuotojai. Po gegužę Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos Europos Komisijai (EK) pateiktos paraiškos buvusiems šios
bendrovės darbuotojams paremti, savaitės pradžioje EP Biudžeto komitetas
pritarė tokios paramos skyrimui. Tai pirmoji Lietuvos paraiška, pateikta
Europos Komisijai šio fondo paramai gauti“, – teigė EP narys Š. Birutis.
EP komitetas atsižvelgė į tai, kad įmonę prireikė uždaryti dėl tekstilės
pramonės migravimo į pigesnės darbo jėgos šalis, pirmiausia – į Kiniją. Iki
Lietuvos įstojimo į ES dauguma šalies produkcijos buvo eksportuojama į ES
šalis. Tuo tarpu 2005 m. sausį nustojo galioti Pasaulio prekybos organizacijos
susitarimas dėl tekstilės ir drabužių, kuris ribojo trečiųjų šalių tekstilės
gaminių importą į ES. Netrukus Lietuvos gamintojai susidūrė su padidėjusia ES
nepriklausančių valstybių, ypač Azijos šalių, gamintojų konkurencija. Pastarųjų
gaminama produkcija buvo gerokai pigesnė: išausti 1 toną medvilnės Alytuje
kainavo 106 eurų, o Kinijoje – vos 40 eurų. Dėl tokios tendencijos nuo 2000 iki
2006 m. ES vidaus prekyba medvilnės gaminiais sumažėjo perpus, o jų importas iš
Kinijos padidėjo daugiau kaip dvigubai.
Š. Birutis atkreipė dėmesį į tai, kad drabužių ir tekstilės pramonė
Lietuvoje yra santykinai svarbiausia iš visų naujųjų ES narių. 2006 m. ji
sukurdavo daugiau kaip dešimtadalį visos šalies pramonės pridėtinės vertės,
šiame sektoriuje dirbo 22,6 proc. visų šalies pramonės darbuotojų. Kadangi
Lietuvos rinka maža, 80 proc. jos tekstilės gaminių eksportuojama. Todėl
Lietuvos tekstilės pramonę labai paveikė šio sektoriaus prekybos
liberalizavimas ir sustiprėjusi užsienio gaminių konkurencija.
Europarlamentarai sutiko su argumentu, jog įmonės uždarymas neigiamai
paveikė Alytaus miesto ir visos Alytaus apskrities ekonomiką, kurios nuosmukis
ir taip jaučiamas: gyventojų apskrityje mažėja sparčiau negu vidutiniškai
Lietuvoje, o bendrasis vidaus produktas bei užsienio investicijos apskrityje
sudaro 60-80 proc. šalies lygio. Be to, nuo 2006 m. lapkričio iki 2007 m.
lapkričio nedarbas Alytaus mieste padidėjo nuo 3 iki 3,9 proc., tuo tarpu
visoje Lietuvoje jis sumažėjo nuo 3,3 iki 2,9 proc. Ypač sumažėjo kvalifikuotų
darbuotojų skaičius.
Numatytos konkrečios pagalbos priemonės iš AB ,,Alytaus tekstilė“ atleistiems
darbuotojams: pagalba ieškant darbo, mokymas ir perkvalifikavimas, pagalba
įsidarbinant atleistiems asmenims, verslumo skatinimas. Parama galės
pasinaudoti apie 600 atleistųjų, užsiregistravusių Alytaus darbo biržoje. 82
proc. jų – moterys. 62 proc. yra nuo 25 iki 54 m. amžiaus, o 37 proc. yra
vyresni negu 55 metų. Bendra paramos suma yra beveik 600 tūkst. eurų (apie 2
mln. 70 tūkst. Lt). EGF finansuos pusę prašomos paramos sumos, o kitą dalį
skirs Lietuva iš Užimtumo fondo lėšų. Teigiamą EP komiteto nuomonę dėl paramos
skyrimo dar turės patvirtinti visas Parlamentas savo plenarinėje sesijoje bei
ES Taryba.