„Šiluma kaulų nelaužo…”,
– sakydavo senoliai. „…bet tuština kišenes”, – galėtų pridurti
2 milijonai centralizuoto šildymo vartotojų Lietuvoje. Kaip šildymo
sezoną pasitinka dzūkai ir kaip elgtis, kad šildymo kainų našta
kuo mažiau slėgtų pečius?
Išlaidos didėja šimtais
litų
Varėnos rajono gyventojai
už šildymą mokės 16,79 cento už kilovatvalandę (praėjusį sezoną
– 16,3 cento už kilovatvalandę). Savivaldybė, aiškindama kainos
didėjimą, argumentuoja: kadangi 99,4 proc. bendrovės „Varėnos
šiluma” akcijų priklauso savivaldybei, pastaroji suinteresuota,
kad įmonė būtų finansiškai pajėgi, užtikrintų patikimą šilumos
tiekimą gyventojams, vykdytų investicijas.
Alytuje nuo spalio gyventojai
mokės 44 proc. daugiau nei mokėjo iki šiol – 25,73 cento už kilovatvalandę.
Šią kainą nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
(VKEKK). Praėjusį sezoną vidutinio buto savininkai šildymui išleisdavo
250 litų per mėnesį, tai dabar mokės maždaug 360 litų. Didės
išlaidos ir „gyvatukui” bei karštam vandeniui.
Pasak Alytaus miesto savivaldybės
tarybos sekretoriaus Dobilo Kurtinaičio, taryba, nepripažindama tam
tikrų VKEKK metodikos principų, siūlė 22,31 cento kainą ir kreipėsi
į teismą.
„Kiek mums žinoma, ir kitos
organizacijos kreipiasi į teismus dėl metodikos ydų – galimybės
atbuline data priskaičiuoti šilumos įmonėms negautas pajamas būsimajame
laikotarpyje,” – „Mano Dzūkijai” pasakojo D. Kurtinaitis.
„Čia dažnas klaidinimas,
– nesutinka VKEKK narys Danas Janulionis. – Šilumos kainoje didžiausią
dalį sudaro kuro kaina. Ją reikia prognozuoti, jeigu nustatai kainą
į ateitį. Antras variantas – imti šiuo metu galiojančią kainą
ir, pasibaigus metams, pažiūrėti balansą – kurui buvo išleista
daugiau ar mažiau.”
Brangiausia
– Druskininkuose
Teismų slenksčius
mina ir Druskininkų savivaldybės atstovai. Šiame mieste VKEKK nustatyta
šilumos kaina didėtų daugiausiai, palyginti su kitomis Dzūkijos
savivaldybėmis – 59 proc. Druskininkiečiai naująjį šildymo sezoną
už kilovatvalandę mokės 27,98 cento. Tuo tarpu miesto taryba siūlė
23,39 cento (33 proc. daugiau negu buvo).
Anot D. Janulionio,
dar nė viena iš 10 savivaldybių bylos nelaimėjo. Pasak jo, taip
yra dėl paprastos taisyklės: nustatant naujo sezono šildymo kainą,
remiamasi 3 kriterijais. Tai – pakitęs šilumos kiekis (šilta žiema,
prisijungė daugiau vartotojų, įmonė buvo restruktūrizuota), infliacija
bei kuro kainos. Dėl pastarojo rodiklio ir kyla nesusipratimų: savivaldybės
bando atidėti kuro brangimą ir neperskaičiuoti jo, iš dalies jo
neįvertina arba apskritai jo nevertina.
Kainų reguliavimo
mokslas
Pasak Druskininkų
mero Ričardo Malinausko, nesuprantama ir logiškais argumentais nepagrįsta
praktika, kuomet viena ir ta pati institucija rengia kainų nustatymo
metodikas, jomis vadovaudamasi pati nustato kainas, prižiūri, kad
metodikos būtų laikomasi, ir, jai pačiai nusprendus, metodiką bet
kada gali pakeisti.
„Be to, ji
visiškai neturi atsakomybės prieš gyventojus, kadangi atsakomybė
už pasekmes tenka savivaldybėms, – tvirtino Dzūkijos kurorto meras.
– Todėl siekiame, kad kainų nustatymo ir tvirtinimo funkcijos būtų
perduotos savivaldybių taryboms, o Komisijai, šiuo atveju, būtų
priskirta stebėjimo funkcija, kad nebūtų pažeidžiami atitinkami
teisės aktai, tokiu būdu išlaikant ir taikant demokratinės veiklos
principus.”
D. Janulionis
teigė, kad šią pastabą nuolat girdi prieš rinkimus. VKEKK narys
sutinka, kad atrodo keistoka, kai tie patys ir taisykles rengia, ir
jas prižiūri. Ūkio ministerijai buvo pavesta surasti instituciją,
kuriai būtų perduotas metodikų rengimas, tačiau tokios neatsirado.
Anot D. Janulionio,
Lietuva per maža šalis, kad būtų galima prikurti tiek valdininkų
ir institucijų kainų reguliavimo klausimams spręsti.
Europoje bent
pusėje šalių šildymo kainas reguliuoja savivalda. Lietuvos savivaldybės
tam neturi pakankamai specialistų ir kratosi reguliavimo funkcijos.
Iniciatyviausios – Vilniaus, Kauno, Druskininkų savivaldos.
„Aš dešimt
metų mokiausi reguliuoti kainas”, – teigė D. Janulionis. Pasak jo,
puikus pavyzdys yra tos savivaldybės, kurios nepatenka į VKEKK reguliavimo
zoną, nes turi mažas šildymo įmones. „Ten prasta situacija –
kainos aukštesnės, neskaičiuojami efektyvumo rodikliai, nėra investuojama,
jokių gairių į ateitį”, – pasakojo D. Janulionis.
Pigiausias
– biokuras
Šildymo kaina
pirmiausia priklauso nuo to, kokiu kuru gaminama šiluma. Iš populiariausių
kuro rūšių pigiausias yra biokuras, brangiausios – dujos. Kuo gaminant
šildymą dujų dalis didesnė, tuo kaina aukštesnė. Skiriasi ir proporcijos
kainoje: pavyzdžiui, biokuru šildymą gaminančioms įmonėms kainoje
kuro dalis yra 50 proc. Likę yra paskirstomi trečdaliais – investicijoms,
įrangos priežiūrai ir atlyginimams. O štai dujomis šildymą gaminančių
kuro dalis kainoje sudaro net 80 proc. Tad nenuostabu, kad jos dirba
nuostolingai.
Anot D. Janulionio,
kainų šuoliai yra tokie ryškūs todėl, kad šildymo kainos perskaičiuojamos
lėčiau nei kyla kuro kainos. Jei būtų perskaičiuojama dažniau,
kainų šuoliai būtų mažesni.
Kaip mes atrodome
Europos Sąjungos (ES) kontekste? „Techniniu lygmeniu – neblogai,
– tvirtino VKEKK narys. – Kainų lygmeniu einame išvien su Estija,
Latvija ir Vengrija. Tai „dujinės” valstybės, kurios „kabo ant
vieno dujų vamzdžio”. Kitur situacija – įvairi. Kai kuriose senose
ES šalyse šildymas yra pigesnis. Pavyzdžiui, Švedijoje, kuri prieš
20 metų pradėjo investuoti į atsinaujinančios energijos išteklius.”
Tarp priemonių,
kurios pagelbėtų mažinti išlaidas šildymui, D. Janulionis išskyrė
tris – labai greitas, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes. Labai greita
priemonė būtų per mokesčius. Šiuo metu visiems taikomą 5 proc.
PVM taikyti tik vargingiausiai gyvenantiems, o kitiems – 18 proc. D.
Janulionis apgailestauja, kad pavėlavome su kitomis priemonėmis –
gamybos pertvarkymu į pigesnio, alternatyvaus kuro bei renovacija.
To reikėjo imtis, kai šildymo kaina buvo sąlyginai maža. Tuomet
šildymo kaina būtų pakilusi, tačiau ji nebūtų tokia aukšta kaip
dabar.
Renovacija
taupo pinigus
Pasak Būsto
ir urbanistinės plėtros agentūros viešųjų ryšių specialistės
Lauros Zubavičiūtės, kompleksiškai modernizavus daugiabutį namą
– apšiltinus namo sienas, stogą, pakeitus langus, atnaujinus šildymo
sistemą, vidutiniškai sutaupoma iki 50 proc. šilumos. Modernizuotame
daugiabuyje sumažėja mokesčiai už šilumą, pagerėja gyvenimo kokybė,
išauga būsto vertė, namas tampa estetiškesnis, patrauklesnis.
Jeigu Lietuvoje
būtų renovuota 70 proc. senos statybos daugiabučių namų bei vidutiniškai
būtų sutaupyta 30 proc. šilumos, tai per metus butų sutaupoma 1700
GWh, kurių vertė 250 mln. litų, o į atmosferą per metus būtų
išskiriama 365,5 tūkst. tonų mažiau anglies dvideginio.
Lietuvoje yra
apie 38 tūkst. daugiabučių pastatų. Apie 66 proc. Lietuvos gyventojų
gyvena daugiabučiuose, pastatytuose 1961-1990 metais. Lietuvoje tūkstančiui
gyventojų tenka 382 seni būstai ir tik 2,1 – nauji, t.y. daugiabučių
namų atsinaujinimas yra labai lėtas.
Anot L. Zubavičiūtės,
daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimo pradžioje
lėšų buvo daugiau nei norinčių pasinaudoti jomis pasinaudoti. 2007
metų vasario mėnesį padidinus valstybės paramos daugiabučių namų
modernizavimo investicijų projektams dydį nuo 30 iki 50 proc., besidominčių
gyventojų aktyvumas padidėjo, išaugo pateikiamų projektų
skaičius. 2005 metais šiai programai įgyvendinti buvo skirta 3 mln.
litų valstybės paramos, 2006 – 7 mln., 2007 – 15 mln., o 2008 metais
– 52,5 mln. litų. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos programai
įgyvendinti bus skirta 25 mln. eurų (apie 86 mln. litų).
Alytus patenka
į aktyviausių pagal renovacijos projektus savivaldybių dešimtuką
– investicijų suma čia didesnė nei 3 mln. litų (rengiamų įgyvendinimui
– dar 24 mln. litų). Varėnoje ši suma – 1,117 mln. litų (122 tūkst.).
Druskininkuose ir Lazdijuose iki šiol nebuvo renovuojami namai, tačiau
šiuo metu rengiamuose investicijų planuose numatyta atitinkamai 2,998
mln. ir 696 tūkst. litų.
Geras šeimininkas
sutaupo
Renovuoti namus
nori ne visi. Pagyvenę žmonės bijo paskolų, tikina, kad jiems ir
taip neilgai liko gyventi. Kitas stabdis – kompensacijos už šildymą.
Ją gaunantys pensininkai nesuinteresuoti ką nors keisti.
„Racionaliausias
pasiūlymas – pažiūrėti į savo namą ir būti šeimininkais. Užtenka
laiku uždaryti orlaidę, užsandarinti langus, prisukti šildymą.
Ūkiškai tvarkantis galima 30 proc. sumažinti namo išlaidas”, –
siūlė VKEKK narys D. Janulionis.